Начинаем утреннюю зарядку для тех, кто нас слушает вечером

Поставте ноги на ширину плеч.

Žodžiu, atsižvelgiant į skaitytojų (ir rašytojų) susidomėjimą, ir kol negalim temos tęst ant vandens savo ne tokiuose daysailer'iuose, tęsiam ją ant internetinio popieriaus.

Jo, brolyčiai, Enigma 34 - jėgelė. Iš vaizdelio, žinoma, nes kol kas juo paburiuoti neteko, ir tiesą sakant, vargu ar teks - tai specifinės akvatorijos laivas, tarkim, Ženevos ežero, ar kažko panašaus, kur galima smagiai lenktyniauti su panašiais į save, ar šiaip išplaukti paburiuot popietę. Bet grįžkim prie laivo.

Iš pažiūrėjimo gražus, techniškas, ir neabejotinai galingas laivas. Bet žavi ir kirba galvoj kita mintis - daugelį šie laivai traukia todėl, kad jie neturi... lejerių. Taip, jie yra kyliniai, ganėtinai sunkūs (vienas nepaneštum), dideli, ir techniškai sudėtingi, bet jie primena švertbotus, sportinius laivus, kuriais buriuojama tik dieną, kuriais sportuojama, kuriais džiaugėmės vaikystėj ir jaunystėj. Buriavom jais ir vėliau, bet tada tai jau tikriausiai buvo 'profesionalus' sportas, ar bent jau rimtesnės lenktynės, o ne šiaip pasiplaukiojimai draugų kompanijoj, dar tik spėliojant, kuris iš mūsų taps čempionu, o kuris tik švartovus krante raišios (pasakyta be jokios paniekos balse, beje).

Ir išeina, kad svajojam apie daysailer'ius kaip apie prabėgančią ar jau už horizonto dingusią jaunystę, kurią nors tokiu būdu tikimės kažkada susigrąžint. Tegu ji grįžta į gražų laivą.

O iki mūsų nightsailer'io sezono pradžios liko 71 diena.

Ech, svajonė...

Pridėtų jam kas nors kokių 1,5 metro į ilgį, ir kitur proporcingai, svajonė būtų, o ne laivas!.. Formos grakščios, aukštas stiebas, tiko denis...

O dabar belieka laukti laikų, kai vietoj antros mašinos-kabrioleto bus galima įsigyti antrą jachtą (o gal tada jau vienintelę?) - daysailer'į.

Puikus mokomasis vaizdas

© & ® Ian Roman

Puikus vaizdelis įsivaizduoti, kaip atsidaro burių viršus (tikslaiu, kaip turi būti atidaromas), vadinamasis "twist'as", Tiek genuja, tiek grotas gana nemažai atidaryti siekiant maksimaliai išnaudoti vėjo greičio ir krypties skirtumus ties vandens paviršiumi ir stiebo viršūnėje. Grotas gal geriau matomas, nes turi plačią viršūnę, kas leidžia geriau įvetinti atidarymo laipsnį; genujoje tai matoma ne taip akivaizdžiai, tačiau pakankamai.

Va šitą tai imčiau...

O jei rimčiau - sezonas artėja, darbų dar yra, bet mintys jau šviesesnės!

Kaip didesnius ir vertus dėmesio pastarojo laikotarpio įvykius reiktų pažymėti buriavimo varžybų gausėjimą ("Pilypo taurė" ir dar keletas gandų lygio), bei handikapo sistemos pakeitimas iš DH į ORC Club. Pirmojo fakto pasekmės tik teigiamos, nes esant daugiau varžybų, norintys gali lengviau pasirinkti ką veikti ir kur veikti, o ir natūrali atranka atsiranda - jei mano kaime varžybos vyksta tuo pačiu metu kaip ir kitame, yra iš ko rinktis, ir išgyvena geriausi. Antrojo fakto pasekmės - ginčytinos, bet tikėtina, liks teigiamos. Iš esmės, ORC Club matyt yra tobulesnė sistema, nes jos "motininė bazė" visgi yra IMS, kur atliekama nepalyginti daugiau ir tikslesnių matavimų nei DH. Kita vertus, prie DH visi buvo pripratę, ir galėjo gana lengvai ir tiksliai pasitikrinti savo ir priešininko balą internete, ko nepasakysi apie ORC Club, jei 500EUR yra pinigai. O liūdniausia turėtų būt "rule-beater'iams", jei prie DH tokių buvo.

Liko 83 dienos...

Kas kitas, jeigu ne patys, arba Iniciatyva

Beskaitinėjant naujienas apie vis atsirandančias regatas, šen bei ten šmėsteli mintis jas apjungti, ir sezono gale turėti tarsi bendrą įskaitą, arba kitaip sakant – Čempionatą. Kadangi ši iniciatyva yra „iš apačios“, tai yra, pačių buriuotojų, o ne funkcionierių, tai tikriausiai tikslinga būtų pradėt nuo žemesnio rango (bet ne kokybės) regatų. Žiūrint į praėjusių metų regatų rezultatus ir šių metų planus, kyla idėja, kad mažų, trumpų klubinių regatų, kaip antai naujos „Pilypo Taurės“, jau tradicinės NDBL, „Paršelio regatos“, planuojamos „Joninių regatos“, „Nidos taurės“ (jei kreiserinės jachtos joje numatytos) „Gero Vėjo“ ir panašių regatų, vykstančių Vakarinėj Lietuvos daly, rezultatai galėtų lemti, tarkim, (ne-) oficialaus Kuršių Marių čempionato nugalėtojo vardus. Įsivaizduojamai, papildomo darbo ar organizacinių rūpesčių atsirastų minimaliai, o sportinis azartas ir tam tikras tų praburiuotų savaitgalių statusas ir solidumas padidėtų – reiktų tiesiog nusistatyti skaičiavimo kriterijus, sistemą, surasti kelis rėmėjus (kas šiuo laikmečiu bus gana sunku, bet įgyvendinama), ir metų gale, jau išsikėlus laivus, susirinkti visiems į sezono uždarymo renginį, kuriame nugalėtojai ir prizininkai ir būtų pagerbti, pakeliant į jų sveikatą stiklus su ne ką mažiau sveikais (priklausomai nuo kiekio) gėrimais.
Šiai, kūrybinio ir planavimo proceso, stadijai aktualiausias klausimas yra – ar ši iniciatyva yra reikalinga, ir ar bus norinčių ją paremti, tiek dalyvavimu, tiek ir visaip kitaip. Nes kas liktų – anot klasiko, „дело техники“ (žodžiu, smulkmenos). Lauksim diskusijos, pasiūlymų, pastabų ir patarimų, bet niurzgėjimo – mažiausiai. O jei žiūrėt į perspektyvą, tai pamačius, kaip sekasi, ir kiek yra norinčių dalyvaut, būtų galima ir po LBS‘o sparnu glaustis, juk visi čempionatai – tai jau aukščiausio organo prerogatyva. Tik šįkart galėtų teisingai gautis, kad suorganizuotas renginys gautų palaikymą ir palaiminimą, o ne eit prašyt kaži ko, kad suorganizuotume neaišku ką. Paskutinių metų patirtis http://www.vejopamusalai.lt/?p=721 rodo, kad Marių Burių klubo nariai renginius organizuoja gražiai ir užtikrintai, todėl ateitis gali būti patikimose rankose.
http://www.minija.com/naujienos/kas-kitas-jeigu-ne-patys

Liko 95 dienos

Kol kas didžiausias matomas laivo atnaujinimas, bet tegul jis būna simbolinis - rumpelio prailgintojas, daiktas, kuris laive ilgiausiai išbūna nepaleidžiamas iš rankų. Ir nors pats laivas neplaukia, taigi, nei prailgintojas, nei plunksna pati nevairuoja, tegu tai būna tarsi simbolis gerėjančio komandos darbo, tarpusavio supratimo, ir teisingo požiūrio - tiek į prailgintoją, tiek į ranką, ją laikančiojo, tiek į visas kitas, kurios laiko ką nors kita. Kartais - ir patį vairuojantįjį.
Dar nemažai darbelio liko nuveikti, tačiau džiaugiamės, kad šiemet jis nėra toks kritiškas, o veikiau smulkus, tačiau ir smulkmenos juk kartais nemažai reiškia, ypač kai kalba eina apie lenktynes, minutes, taškus. Vadinasi, tobulinsime viską po truputį, nuosekliai, iki pat pirmųjų startų.
Laukti liko nedaug!