2009 m. liepos 10 d.

Taip nebus visada

Pavargo kartą žydelis nuo sunkaus gyvenimo, susiruošė kažkaip jį pakeist, pagerint, arba bent jau sau galvos nesukt, ir nusprendė eit pas rabiną patarimo. Atėjęs papasakojo jam visą savo istoriją, visus vargus, rūpesčius, nuklydimus, ir laukia, ką naujo ir pamokančio šis jam pasakys. Rabinas ištaria vienintelį sakinį, tačiau ištaria lėtai, raiškiai, žiūrėdamas savo pasiklydusiai avelei į akis, todėl pastarajam nelieka nieko kito, kaip tik patikėti:
- Pareik namo, ir vienam kambario kampe, kur yra vietos, pakanka šviesos ir retai skraido musės, ant sienos parašyk: "Taip nebus amžinai"; skaityk šį užrašą ryte ir vakare, ir tavo gyvenimas pasikeis.
Būdamas visiškai nusivylęs gyvenimu, žydelis grįžta namo, ir daro kaip lieptas. Bėga metai, žydelis kasryt ir kas vakarą nuoširdžiai skaito užrašą, ir nė nepastebi, kad visi jo reikalai pradeda gerėti, bėdos traukiasi, sveikata puiki. Vieną ilgą rudens vakarą, negalėdamas atsidžiaugti savo paties gerove ir besimėgaudamas saulėlydžiu, jis prisiminė, kas buvo prieš kažkiek laiko, kai ėjo patarimo pas rabiną, ir nusprendžia grįžti pas jį ir padėkot už tokį vertingą pasiūlymą.
Išsiruošęs kitą dieną kelionėn ir sulaukęs akimirkos, kreipiasi į rabiną, pasakodamas visus savo pokyčius per pastarąjį laikotarpį, didžiuodamasis ir džiaugdamasis dabartiniu savo gyvenimu jis dėkoja rabinui. Į tai rabinas jam atsako:
- Grįžk namo, ir paskaityk, kas parašyta ant sienos.