KMR 2009

Taigi, Kuršių Marių regata '09. Pirmiausia galima visus nudžiuginti - sveikinimai pagaliau nugalėjus šioje regatoje priimami, tiek raštu, tiek žodžiu, pašto perlaidas ir siuntinius siųsti pagal atskirą susitarimą. Taip pat galiu visus piktdžiugiškai nuliūdinti - net ir po šios pergalės nesiruošiame sudėti ginklų (šakių?), o tik dar labiau sieksime įsitvirtinti viršūnėje. Dar labai norėtųsi sužioti, kam ir kokia valiuta reikia sumokėti, kad atsirastų nors viena mūsų nuotrauka oficialioj internetinėj erdvėj (ne asmeninėse svetainėse - už tai atskiras ačiū; kam adresuota - manau, patys žinot): negi II antros grupės nugalėtojai, nepralošę nė vienintelaičio etapo, nėra verti nors menkos pagarbos ir reklamos? Nors, beje, apie pačią II grupę visos regatos metu taip pat sėkmingai buvo užmiršta - tik paskutinę dieną ji staiga atsirado. Kaip, beje, ir apie Optimistų regatą. Bet mes - ne tokie išdidūs paukščiai kaip ežiukai, išgyvensim. Taigi, Kuršių Marių regata '09. Iš anksto, tiksliau, jau jai pasibaigus, galima konstatuoti, kad vėjo nebuvo per daug. Veik kiekviename plaukime vis papūsdavo stipriau, tik kad ne per ilgiausiai tai trukdavo, kelias valandas - ir viskas, vėl stodavo štilinis status quo. Todėl kartais planuoti sąlyginai trumpi plaukimai virsdavo naktiniais etapais, bet dėl to nukentėdavo nebent tik poilsis krante. Jau po varžybų pasigirdo nuomonių, kad finišas Klaipėdos uoste tarsi nesąžiningas, ar ne visai sportinis, jei įvertinti laivus, srovę ir kitus ypatumus. Tačiau juk jie vienodi visiems, tie ypatumai, ir jei kažkas tikisi gauti pranašumo gerai pažinodamas savo "namų" vandenis, tai leiskime tai padaryti ir kitiems. beje, šioje vietoje labai aktualiai atminty išplaukia kitas niuansas, tikriausiai daug aktualesnis - kai etapas tampa naktiniu, ar bent jau "vėlai-vakariniu", visoms objektyviai lėtesnėms jachtoms pradeda trūti vėjo, kuris su saulės laida rimsta beveik nekintamu tikslumu. Ką tada sakyt tokioms jachtoms, kai matai, kad tavo konkurentas finišuoja, o tu stovi už 10 jūrmylių nuo finišo, bet nematai jokių šansų jo pasiekt, kol nepasikeis oro sąlygos?.. Panašiai nutiko ir pirmajame etape - gana gerai suplaukta pavėjinė atkarpa iki Palangos leido išsiveržti į grupės lyderius; nebijant avantiūros, vėl pasisukom jūros link, kur, nurimus vėjui, sėkmingai praleidom 3 val 40 minučių, spėję išsimaudyt, pamiegot, pavalgyt, ir nutolt nuo ženklo per 5 kabeltovus atgal link Palangos. Bet tada ir prasidėjo tai, ko toj jūroj ir ieškojom - papūtė šiaurės rytys, mums pirmiems, ir mums - stipriausiai. Ir nors jau buvom faktiškai paskutiniai iš visų laivų (nes visi kiti praplaukė pakrante), grįžom į kovą, ir iki priimamosios bojos spėję aplenkt gana daug laivų, artėjom link uosto, kur vėjas vėl silpo, ir tykojo jau minėta srovė. Šioje vietoje padėjo nuovargis, ir patirtis - nusprendę nesiblaškyt, vienu halsu sėkmingai nuplaukėm Smiltynės link, taip išvengdami srovės nors ten, kur tai buvo įmanoma, ir nėrėm į kanalą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiemet neteisūs buvo sakydami, kad tokio finišo dar nėra buvę - prieš kokius 7 metus teko į Palangą ir atgal plaukt 20,5 valandos, o uosto kanalą nuo vartų iki jachtklubo įveikt per 6 valandas, tokia tai buvo srovė. Finišavę sužinom, kad tuos, ką reikėjo, aplenkėm, tai yra buvom pirmi, nors ir šįkart sau įprastą ~5-6 valandų distanciją įveikėm tik per 13. Laukė kitas etapas. Vėlgi, jei kalbėt apie prietarus ir tradicijas, buvo prisiminta, kad 'baraka' nėra įveikus tikrojo, ilgojo II KMR etapo. Tik nusipirkus laivą organizatoriai nespėjo suderint sienos kirtimo dalykų, ir sukom ratus ties Nida. Pernai užkariavom Bulvikį... Ir pagaliau - gal šiemet pavyks? Kur gi. Startas, kaip ir prieš tai buvęs, beje, buvo vykęs, galima netgi sakyti geras, jei ne kvailos Ultros ambicijos patriukšmaut - gavom teisintis ir užsitikrint savo ramią ateitį apsisukimais. Bet vėliau įsibėgėjam, kiek pastiprėjęs vėjas leidžia tai padaryti, vėl lenkiam kiek didesnius už save laivus. Nuotaiką kiek pagadina seklumos netoli Mirusių kopų, bet ne per daug. Kur kas rimtesnis nusivylimas ir nuogąstavimas buvo nevykusi laviruotė iki Pilypo, rodės, viskas daroma teisingai, o laivas kažko neplaukia. Tikėtina, tai buvo blogo burių reguliavimo pavyzdys, nes kituose etapuose toks sulėtėjimas nebepasikartojo. Taigi, apsukus Pilypą vėl gulam į pavėjinį kursą. Saulei nusileidus, pradėjo pūsti vis stiprėjantis šiaurys, kuris spėjo įsismarkuoti iki maksimalios 11,9 m/s ribos, nors šiaip stabiliai pūtė ~9 m/s. Tuo pačiu mūsų laivas spėjo pasiekt 9,83 kts pagal lagą greitį, plaukiant su prie vantų pririštu giku, ir užklampuotais ir nereguliuojamais brasais - pilnu fordevindu, taip sakant, dead run. Iš tiesų smagiai įsibėgėjom, ir net pasisukę į pilną beidevindą link kito ženklo, greitai suvalgėm Ultrą, pamažu ir kitus kelis laivus, nulėkėm link ženklo - o ženklo tai nėr. Sugalvok tu man taip, pakeist koordinates, nors n metų tas ženklas būdavo kitoj vietoj. Paskelbę paiešką per raciją, susižinom, kad kažkas suklydo, ir ženklas stovi kaip po senovei, už gerų 5 mylių nuo čia. Ką gi, dar valanda plaukimo, beveik halfindas kitu halsu, ir gana greitas finišas Nidoje, tik spėjus pajaust bemirštančio vėjo požymius, kurie kuo toliau, tuo labiau aiškėjo. Krante išsiaiškinom, kad Kirkė lyg ir bus mus aplenkus, tačiau padariusi tai ne visai leistinais būdais (švelniai tariant), už ką ir buvo nubausta - švelniai. Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad ta pati Kirkė paskui sugebėjo ir mus pamokyt - už ką jai ir garbė, Vesiolas žino. Tačiau visišku etapo apvainikavimu tapo jo anuliavimas - teisėjai pripažino savo klaidą Bitlui, ir išėjo, kad 'baraka' ir šiais metais II etapo nesuplaukė... Ką gi, nors prizų organizatoriai ir rėmėjai sutaupė.
III etapo startas vėl tapo pavyzdiniu, nors tolimesnis plaukimas ir buvo savotišku nesusipratimu, nes aprimęs vėjas pradėjo rastis tai ten, tai ten, ir kartą atspėję, kur jo gaut, vėliau nebepataikėm, nors nieko daug ir nepralošėm - gražiai suplaukėm laviruotę pavėjui, ir tikrai neatsiradom toliau, nei būtume kovoje artimoj kovoj tiek su savo konkurentais, tiek su šiaip aršiai nusiteikusiais priešininkais iš kitų grupių. Apėmus ženklą, gan smagiai laviravom jau prieš vėją, kol ir šis nusibaigė. Iš esmės šis momentas nulėmė KMR absoliučius nugalėtojus (turint omeny, kad II etapas neįvyko) - pasibaigus vėjui, buvo spėję finišuot tik 0 ir I grupės laivai, tuo pačiu susikraudami labai solidų pranašumą prieš likusius, nes užklupęs štilis atėmė nemažai kantrybės ir laiko, kol prisileido mus iki Nidos - tai buvo jau trečiasis naktinis etapas, nes finišavom jau po vidurnakčio, pilnoj tamsoj. Tačiau ir vėl pirmieji savo grupėj, aplenkę net kelis virš 35 pėdų laivus. Vėl naujas plaukimas, ir vėl tikrai geras startas. Bendrai paėmus, visos regatos startai buvo beveik idealūs, neskaitant paskutinio, kurį, pažeidžiant taisykles, sugadino du vilniečių laivai - vienas vėliau savo kaltę išpirko, už ką jam pagarba, o kitas taip ir liko - pats žino su kuo. Nors netgi ir tas buvo neprastas. O ketvirto etapo startas pavyko puikiai, po kelių vendų gražiai atsiplėšėm, ir antrą ženklą jau imam pirmi iš grupės, vėlgi lenkdami porą laivų, kurie startavo 5 minutėm anksčiau -kaip sako gyvasis klasikas, lekiam nesvietišku greičiu. Ir pirmyn - nesvietišku, ir atgal - nesvietišku, ir visur nesvietišku, tik kad didesni laivai, matyt, iš kito svieto, taigi, ir jų greitis dar nesvietiškesnis - nuotraukos rodo, kad pvz Jigy Jigy su mumis prasilenkė ~7,6 kt greičiu, kai mes toj pačioj vietoj džiaugėmės ir 6,3 kts pasiekę. Tokie skirtumai prie 9 pėdų laivo dydžio skirtumo. Nors perskaičiavus jam ir to nepakako.
Bet dar pikčiau matyt Šarui buvo, kad nepakako ir prieš kitus, savo grupės laivus, ypač, kai jie lenkė konkurentus apgaudinėdami tiek pastaruosius, tiek teisėjus. Ir tas pyktis suprantamas. O dar aktualesnis ir didesnis jis, bent jau mums, dėl štai kokių faktų - šiemet Gotlande, po to, kai į Visbį buvo plaukta gana palankiais kursais, regatos lyderiai gyrėsi, kad jais tapo plaukdami autopilotu, atseit, jei dar ir patys vairavę būtume, tada jau matyt visai... Bet ką gi sako LKBJVT 2oo6 metų 10.7 punktas: "10.1. Varžybų metu draudžiama naudotis automatine, mechanine ar vėjine jachtos valdymo įranga, išskyrus vieno žmogaus valdomų jachtų varžybas." Kaip gi čia tada išeina? Kuom giriamasi - neleistinais būdais? 'baraka' pakentės... Toliau - citata maždaug tokio pobūdžio "varžybose, kuriose jūs mus aplenkėt, mes bures taupėm, North'ų nekėlėm. Per KMR pasikelsim, tada ir jūs malkų gausit". Aha, pasikėlėt, tik matyt apsimatuot kažką pamiršot, jei taip skaudžiai Temidė protestų komiteto veide taip kirto. Tiek to, kaip parašyta ant Osvencimo vartų - nebecituosiu, turėtumėt žinoti iš ankstesnių publikacijų.
Žodžiu, kaip ir pernai, III ir IV etapai mums buvo patys sėkmingiausi, gaila tik, kad pakeitus balą į ORC, karteriai ir petersonai palėtėjo tik ant popieriaus. Apskritai kyla toks įtarimas, kad ORC Club formulė geriausiai veikia tada, kai lenktyniauja modernesni laivai. Tai patvirtina ir "age allowance" dydis, kuris didėja tik laivo amžiui siekiant 20 metų; taigi, galime daryt prielaidą, kad senesniems modeliams formulė nebėra tokia tiksli.
Varžybų finalas - olimpinė distancija, dėl kurios gana nedidelio ilgio beveik viską lemia faktiškai atplaukta vieta, nes sekundžių atvežt reikia tikrai nedaug. Trynėm rankas, tikėdamiesi gero plaukimo. Tikėjomės viso, gavosi tik pusė, nes vėjas ir tądien baigėsi. Paskui, tiesa, užpūtė, todėl bent jau Match-race gavosi geras.
Kaip jau minėta, startas gavosi sugadintas, tačiau ta minties laisvė, kurią davė praktiškai jau laimėtos varžybos, leido pasirinkti - švariu vėju išsikapanojam iš krūvos, įgaunam greitį, ir į ženklą ateinam ne tiek daug ir pralošdami. Pavėjinio kurso metu vėlgi naudojamės savo pačių įgyta patirtim ieškoti greičio, o ne taupyti distanciją, ir sėkmingai aplenkiam du konkurentus, priekyje lieka dar du. Laviruotė, o vėjas jau sėda, ir teisėjų Aramis jau plaukia priiminėt finišo, tik mes to nematom. Per laviruotę aplenkiamas dar vienas "priešas", kitą pasiseka tik pavyti, bet pasirodo, kad perskaičiavus aplenkiam jį niekingomis 14 sekundžių... Besivejant jį, nepastebim, kaip mums šios KMR varžybos baigiasi.
Išvados? Turėjom gerą savaitę. Su nuotykiais, geru vėju, prastu vėju, beveik be tinklų, beveik be seklumų. Su begale protestų, iš kurių nemaža dalis pagrįstu, kita - kvaili, su naujais ir daug kam nesuprantamais matavimais, kurie turi pagrindo ir tikimybės įsibėgėt mūsuose.
Galiausiai - tai pirmoji regata, kurią 'baraka' laimėjo savo grupėje, ir tas džiugina labiausiai. Norisi pagerbt priešininkus, be kurių mes būtume paskutiniai, tačiau tuo pačiu ir primint, kad maloni tik sąžininga kova. Taip pat - kad visi turim savo tiesą, kuri gal ne visada priimtina kitiems, tačiau ji - tiesa, ir su ja bent jau reikia skaitytis.
Jei būtų galimybė pasirinkt, ar kartoti tą kelią, ji būtų išnaudota.
Žinoma, yra dalykų, kuriuos norėtųs pakeisti, kalbant apie pačią regatą, jos organizavimą, požiūrį į kai kuriuos dalykus. Bet apie tai gal - kitą kartą.