Pasirodo, žiema mūsų kraštuos ne tokia jau ir ilga, tiksliau, ne tiek daug laiko joje skirta laivo paruošimo ir remonto darbams prieš naują sezoną. Rodos, nebuvo tas laikas švaistomas, ar sakoma "spėsim dar", ramiai leidžiant popietes ant sofkutės, tačiau tai, kiek laiko sugebėjom paskirti darbams, pasirodo, buvo kaip tik - vakar, kovo pabaigoj, praleidus ant kranto rekordiškai trumpus 4,5 mėnesio, laivas vėl buvo atiduotas vandeniui!
Gal būt netapome pirmaisiais, kurie šiemet išbandė ledinį vandenį ir žvarbų ir kiaurai košiantį vėją (pagarba pirmiesiems), tačiau tikrai neužtempėm nė vienos dienos ant kranto, o ir darbų, beje, kitai dienai nepalikom. Prieš "sausąjį" sezoną buvo sudarytas gana netrumpas sąrašas darbų, kurie buvo daugmaž privalomi, atsižvelgiant ir į sportinį, ir į turistinį buriavimo aspektus, o bedirbant vis karts nuo karto koks nesuplanuotas darbelis išlįsdavo, ir būdavo padaromas - negi paliksi, kai akivaizdžiai prašosi?..
Žodžiu, laivas vandeny, ir gana neprastai paruoštas. Iš esmės liko tik grynai formalumai - virves suvarstyt, šen bei ten kosmetinius darbus pabaigt, dar kai ką pakrapštyt - žodžiu, tai, kas nuolat daroma kiekvieną vasarą, beplaukiant, ar ilsintis uoste.
Mes vandeny, drebėkit, konkurentai!
O tiems, kam buriavimas tik šiaip, skaitiniai - tai yra 100 post'as šiame tinklapyje. Simboliškai iškilmingas abiem prasmėm, bet laivo nuleidimo - nepalyginti reikšmingesnė.
