Palyginus su čempionatu, vėl buvo pakankamai vėjuota - pirmą dieną vėjas siekė ir 12 m/s, antrą kiek ramiau 6 - 9 m/s, tačiau tikrai jo buvo pakankamai. Vienas to įrodymų - per pirmus 4 plaukimus per visą keturių ekipažų laivyną buvo apsiversta 3 kartus, dar kelis kartus nedaug iki to betrūko.Viena įdomi ir kol kas ne labai maloni tendencija - paskutinėse trijose regatose dalyvavo vis kitas jūreivis, tas pats nusimato ir ketvirtoje, kuri bus jau kitais metais. Ir ne man spręsti, kodėl visose minėtose varžybose užimtos tik pirmos vietos...
Plačiau apie šių metų Taurę. Jei reikalai klostysis tokia pačia linkme, kitais metais galime turėti nebe Tornado, bet atvirą katamaranų čempionatą, nes Tornado skaičius pastebimai mažėja, o kitų klasių laivų nuolat daugėja. Tačiau nuo to gal tik dar įdomiau? Bene pirmą kartą buvo padaryti normali distancija - kilpa, kuri šiuo metu yra panašiausia į oficialių Tornado varžybų naudojamą schemą.
Varžybų kulminacija laikyčiau 4-ąjį plaukimą. Tam momentui, pavakarei, vėjas buvo maksimaliai sukilęs, pūtė tikriausiai kokie 8 - 11 m/s, buvo dar ir gūsiukų... Visi jau buvo pasivartę, bures paplėšę, sušalę ir vėl sušilę. Taigi. Tą plaukimą laimėjo du Tornado, aplenkę vėlgi du kitos klasės mūsų pasakojimų herojus. Būtų visai nieko nuostabaus, jei ne vienas faktas - kilpos formos distancijos yra palankios genakerius turintiems laivams, o tame plaukime nė vienas Tornado kaip tyčia jo nekėlė (vienas laivas turi genakerį, kitas ne), ko nepasakysi apie kitus du 18 pėdų katamaranus, tuo pačiu parodydami, kad ne viskas priklauso nuo inventoriaus, nes dar ir galvą bei rankas reikia turėti.
Taigi, pasigirta. Tačiau laimėjimu galima girtis, tam žmogus ir sportuoji, kad laimėtum, tiksliau ne, kad stengtumeisi laimėti.