"Gero Vėjo" regatos video, s/y "Piranija" medžiaga

Konkurentai (visame) gražume

Dar viena pergalė!

Šeštadienį vyko dar viena regata, ir labai džiugu, kad po jos galima pasidžiaugti dar viena pergale! Nes koks nebūtų buriavimas romantiškas ar tiesiog nuostabus poilsis, regatose dalyvaujam pirmiausia iš sportinio intereso, tuo pačiu nepamirštant ir pailsėti, žinoma.
Štai po tokio poilsio, o tiksliau - sunkaus ir gana pavojingo darbo virš savo galvų ir kėlėme gražuolę "Gero Vėjo" regatos taurę, pereinamąją, ir mažą jos kopiją, kuri jau visam laikui lieka nugalėtojui.
Viskas prasidėjo gana komplikuotai - dėl gana didelių bangų (metrais tegu vertina specialistai, bet per vartus buvo sudėtinga išeit, nors penktadienį, kai treniravomės, tiesa, jau ganėtinai vakarop, ir banga buvo labiau įsilingavus - jos buvo dar didesnės...) ir nepalankaus, iš jūros pučiančio vėjo, prie Palangos nebuvo išmestas ženklas. Per kapitonų pasitarimą buvo nutarta aplenkti menamą tašką pagal užduotas koordinates, tai ir sukėlė pirmąsias problemas - per žiemą pamiršta, kaip tas koordinates suvesti į GPS imtuvą... Kol vargais-negalais tai buvo padaryta, pradėjom vėluoti į startą - išlėkėm su varikliu iš baseinėlio, ir pradėjom kelti bures, kol pasikėlėm, ir starto liniją praplaukėm, ir startas jau buvo duotas, teko suktis, grįžinėti iki starto linijos, ir tik tada startuoti. Kokias 3 minutes padovanojom konkurentams...
Pradėjus tampyti bures - pasimato kita klaida: genujos halsinis kampas susuktas. reikia perkabint; per tą laiką burė plazda, žmogus ant bako dirba, žodžiu, vėl grybaujam, dar kokia minutė - kita šalin. Tiek to, padaryta. Toliau greitėjam, reguliuojamės - trūksta groto kaningemo atotampa. Reikia atleisti groto falą, tačiau žemyn važiuoja genuja... dar kokios 3 minutės, kol viską susirišam, susikeliam atgal. Dabar jau važiuosim! Ir yra kur - priekyje mūsų kokie 6-7 laivai, nors po starto tik keletas minučių tepraėję. Iki vartų gavosi nebloga laviruotė, per kurią atlošiam kelias vietas, ir į jūrą fiziškai išeinam penkti. O jūroj banga, o jūroj pastovus ir stiprokas vėjas - maksimaliai parodymai užfiksavo 13,2 m/s, tik neaišku kada, nes tai visos dienos parodymai. Žodžiu, toliau laviruojam į priimamąją boją, iki jos mus pasiveja "Samsas", bet neaplenkia, ir toliau jau technikos reikalas, kas ką. O technika, tiek vairavimo, tiek pats laivas, šįkart nepavedė - iki Palangos "Samsas" gavo kokią minutę, "Litas" mus aplenkė, bet tai jam nepadėjo (liko 9 vietoje). Ieškom ženklo pagal GPS, kai rodo, kad iki jo liko plaukti 1 kabeltovą, bet jau atgal, tada ir sukamės. Apsisukus kursas kiek papilnėja, gaunasi pilnas halfindas, ir iki tol matyta "Lady L" su surifuotu grotu atrodo kaip klaida, už kurią reiktų pamokyti - truputį daugiau atsileidžiam grotą, padidinam jo pilvą, pasireguliuojam genują, pasitampom bakštagus taip patiesindami stiebą - įgula vargsta ant borto, o laivas bėga - keletą kartų pagal mechaninį lagą buvome viršiję 8 mazgų ribą. Ir "Samsas" gavo dar kokias 3 minutes iki priimamosios. O ten - pilnas bakštagas, o ten, kur pilnas bakštagas - ten didysis spinakeris, o kur didysis spinakeris - ten kosminiai greičiai, purslai, šypsenos, bročingai, pilni botai vandens, keiksmai, atsistatymai, atsiprašymai, vėl kosminiai greičiai. Tikrai gražiai pavažiavom, kas yra buriavęs švertbotą, supras, ką tai reiškia, kai 2,2 tonų laivas valdomas kaip žaislinis ir lekia nuo bangų tarsi banglentė Havajuose. maksimalus greitis pagal parodymus 12,4 mazgo, kas yra absoliučiai didžiausias greitis kai laivas pavadintas dabartiniu vardu (pakartotas 2008 m EŽK regatos rezultatas), tačiau malonesnis atminty užstrigęs epizodas kai glisavom nuo vienos bangos ant kitos keliasdešimt sekundžių - įspūdis lyg rogėm nuo kalno važiuotum! Taip į vartus ir įvažiavom, halsavom du kartus, abu kartus spinakeris apsisuko apie štagą, bet ne mirtinai, pavyko gan greit išlaisvint; taip sakant, treniruočių stoka. Ir jei įplaukus į marias atrodė, kad spinakerį išnešim iki kelto, tai vėliau sugebėjom su juo ir finišuoti - ir iš įdomumo, ir dėl greičio, nes Smiltynė pradėjo užstot vėją, o su tokiu balionu tikrai plaukėm greičiau, nei su mūsų maža kovine genuja. Finišas. Pagal ET tai berods greičiausias mūsų plaukimas iki Palangos ir atgal, 5 val 17 minučių. Pagal CT - pakartotas 2007 metų rezultatas, tai yra - tas saldus žodis "Pergalė".
Nežiūrint klaidų, kurių pasitaiko visiems, o laimi tas, kas jų padaro mažiausiai, buvo tikrai gera regata - stiprus vėjas, geras oras, rimti konkurentai, gera įgula (nors ir ne nuolatinė). Tikėtina, kad kiekvienas turėjo gero laiko, emocijų, patirties, poilsio, malonaus nuovargio. Taip pat pirmą kartą turėjom tikrą kranto palaikymo komandą, kuri parėmė ir fiksavo lenktynių akimirkas - tiesa, ją taip pat pakoreguosim ateity, per didelė prabanga tokią turėt krante.
Dėkui visiems dalyviams ir organizatoriams, pagarba konkurentams. Labai nesinori atiduot tokios gražuolės taurės (beje, tikrai sunkiausia ir turbūt didžiausia iš visų iškovotų, o jų tikrai yra nemažai), todėl pasižadam už ją pakovot ir kitais metais!

Foto A.Povilaitis

"Gero Vėjo!" nuotraukos, foto A.P. - kranto komanda

Чтоб жизнь малиной не казалась

Rytoj prasideda antrojo šiais metais Vakarų pakrantėje esančio trofėjaus medžioklė - "Gero Vėjo!" regata. Kaip ir priklausytų pagal pavadinimą, vėjo žadama pakankamai, o kiek jis bus geras, pamatysim vietoj, be to, tai labai subjektyvus dalykas, nes kiekvienas jį savaip prisijaukina, savaip supranta, ir skirtingai išnaudoja.

Įrodant, kad regata yra rimta ir aukštai vertinama, yra paruošti net du slapti ginklai, nukreipti tik į pergalę. Bet apie tai - rytoj, jūroje.

Kaip banaliai neskambėtų - "Gero Vėjo!"

Nuotraukos iš Pilypo

Pergalė Pilypo regatoje

Netruko pasibaigti pirmoji sezono buriavimo regata, Pilypo Taurė. Dėl gan ankstyvo jos grafiko buvo galima baimintis, kad oro sąlygos nelepins, bet kad jos bus tokios atšiaurios!.. Kaip sako Aurelijus G. - "ne gegužis", ir jis savotiškai teisus.

Laivas į Mingę buvo nuplukdytas dar praėjusį pirmadienį (04/09), o penktadienį prie jo dar pasidarbuota, užbaigiant visus varžyboms trūkstamus darbus, taigi, šeštadienį, ypatingai neskubant, rinkomės į starto vietą, t.y. Mingę.

Oro prognozės buvo gana skirtingos (nuo 14 iki 24 mazgų), bet išsipildė vos ne blogiausios - pirmoje dienos pusėje, kai vyko pirmasis plaukimas, vėjo gūsiai sieko 16,5 m/s, arba 33 mazgus, džiugino tik tai, kad lietaus pavyko išvengti, o ir oras buvo gana šiltas, švietė saulė.

Būtent pirmasis plaukimas mums tapo įdomiausias, keisčiausias, ir sėkmingiausias, ko jokiu būdu negalėjom tikėtis. Apskritai, įsivyrauja tokia tendencija, kad jachta, įsigyta prieš 2 metus, ir buvusi sėkminga prie silpnų-vidutinių vėjų, kuo toliau tuo greičiau ir geriau plaukia esant stipriems. Ir jei jūroje tai dar nekelia tokios nuostabos (nes pvz., nuo bangos čiuožiant daug anksčiau galima pradėti lėkti, nei mariose), tai sėkmingas buriavimas kituose vandenyse tikrai maloniai nuteikia gomurį. Žodžiu, sulakstėm tą pirmą plaukimą puikiai, kaip visada, starto signalas nustūmė visus savisaugos instinktus į tolimą kampą, palikdamas vietos tik lenktynių azartui ir adrenalinui. Be jokių didesnių ekscesų sėkmingai finišuojame Nidoje, nujausdami, kad esam lyderiai (lyginant su praėjusių metų regatomis ir finišo laikais); po rezultatų skelbimo ši nuojauta pasitvirtino. Gavę laiko, pailsim, užkandam, ir lekiam į antrą etapą. Palyginus su rytiniu vėjo švilpavimu, 4-6 m/s atrodo šilkiniu buriavimu, kai ir spinakerį gali nešt įvairiais kampais, ir halsuot saugiai, ir laviruot pagal pasisukimus, o ne pagal tai, gali suvenduot, neužpylęs laivo ir įgulos, ar ne. Bet net ir susilpnėjęs vėjas ilgai neužtempė viso reikalo, ir vėl grįžtam į uostą pirmi savo grupėj, nors kiek pralošdami didesniems laivams - kaip ir buvo tikėtina, esant vidutiniam vėjui ilgesnė vaterlinija ir didesnės burės daro savo, be to, jei plaukia konkuruodami tarpusavyje, o mes atsiplėšę nuo savo kunkurentų. keik rimtesnis išbandymas buvo Samsas, kurį gainiojomės visą laviruotę iš Pilypo, ir galiausiai prie pat finišo aplenkėm.

Taip baigės pirma diena - galima tik pasikartot, kad sėkmingai ir stebinančiai gerai. palyginimui - 2008 metų KMR penktajame etape maksimalus užfiksuotas vėjas buvo 12 m/s, mes plaukėm su foku, ir vienąkart rifuotu grotu, pralošdami Samsui ~5 minutes; šįkart plaukėm su genuja Nr3, ir vienąkart rifuotu grotu, ir atvežėm Samsui ~8 minutes, nors vėjo buvo neabejotinai daugiau.

Sekmadieninis rytas nežadėjo didelių permainų - vos prašvitus, pradėjo stūgauti vėjas, ir atrodė, kad vėl mūsų laukia taškymasis ir kaėjimas už borto. Bet pasiteisino ilgametis pastebėjimas - vėjas iš Rusijos marių pusės Nidoje dažnaiusiai rimsta. Taip buvo ir šįkart - starto metu beliko 5-6 m/s, kas leido plaukti beveik optimaliu greičiu (nes vėjas vėliau dar nurimo, iki ~4 m/s). Šiam plaukimui turėjom tikslą - neišbarstyt per pirmąją dieną sukaupto pranašumo bendroje įskaitoje. Todėl nuo ženklo prie ženklo sekėm laiką, kada juos apima konkurentai, ir lyginom su tuo numanomu, kurį turėtume išlaikyti. Šįkart turėjom su kuo lenktyniaut, nes atsirado Kirkė, sėdus ant seklumos prieš pirmąjį etapą, ir kaip tik buriavo priekyje mūsų. Didelės bėdos iš to nedarėm, nes ji nebebuvo mums konkurentas bendroj įskaitoj, o tame plaukime gerai su mumis kovojo, ir net aplenkė (tiek fakte, tiek ir perskaičiavus).

Taip ir finišavom, gražiai ir gana greitai plaukdami. Pasirodė, kad to pakako siekiant pergalės bendroje įskaitoje, nes tai ir buvo tikslas - Pilypo taurė.

Dėkui Piranijai už spinakerio foto.

Neliko beveik nieko - šeštadienį startas

Jau šį šeštadienį startuoja "Pilypo taurė", ir "Klubinių Regatų taurė". Abejos varžybos naujos, nors fiziškai tai bus dvi vienos regatos įskaitos, tačiau tai jau kvepia gera tradicija - viskas prasidės Mingėj, ir yra organizuojama tų pačių žmonių, kurie šauniai tvarkosi su NDBL regata, todėl viltys siejamos didelės ir gražios.

Laivų tikimasi sulaukti arti 30, gal kiek daugiau, gaila, kad oras kol kas nežada lepinti, bet kaip sakoma, nėra blogo oro, ... (pratęsimų daug, kiekvienas gali prisitaikyt savąjį - kam reikalingi geri drabužiai, kam šildantys gėrimai, kam gera kompanija). Kita vertus, palijęs lietus nors truputį pakels labai žemą vandens lygį mariose, ir gal padės išvengti nenumatytų kliūčių tose vietose, kur, rodos, jų mažiausiai tikiesi.

Žodžiu, susimatysim Mingėj, tiksliau - mariose. Tikslai išlieka tie patys, perfrazuojami gero moto - to finish first, first you have to finish.

Foto - LBS.