Netruko pasibaigti pirmoji sezono buriavimo regata, Pilypo Taurė. Dėl gan ankstyvo jos grafiko buvo galima baimintis, kad oro sąlygos nelepins, bet kad jos bus tokios atšiaurios!.. Kaip sako Aurelijus G. - "ne gegužis", ir jis savotiškai teisus.
Laivas į Mingę buvo nuplukdytas dar praėjusį pirmadienį (04/09), o penktadienį prie jo dar pasidarbuota, užbaigiant visus varžyboms trūkstamus darbus, taigi, šeštadienį, ypatingai neskubant, rinkomės į starto vietą, t.y. Mingę.
Oro prognozės buvo gana skirtingos (nuo 14 iki 24 mazgų), bet išsipildė vos ne blogiausios - pirmoje dienos pusėje, kai vyko pirmasis plaukimas, vėjo gūsiai sieko 16,5 m/s, arba 33 mazgus, džiugino tik tai, kad lietaus pavyko išvengti, o ir oras buvo gana šiltas, švietė saulė.
Būtent pirmasis plaukimas mums tapo įdomiausias, keisčiausias, ir sėkmingiausias, ko jokiu būdu negalėjom tikėtis. Apskritai, įsivyrauja tokia tendencija, kad jachta, įsigyta prieš 2 metus, ir buvusi sėkminga prie silpnų-vidutinių vėjų, kuo toliau tuo greičiau ir geriau plaukia esant stipriems. Ir jei jūroje tai dar nekelia tokios nuostabos (nes pvz., nuo bangos čiuožiant daug anksčiau galima pradėti lėkti, nei mariose), tai sėkmingas buriavimas kituose vandenyse tikrai maloniai nuteikia gomurį. Žodžiu, sulakstėm tą pirmą plaukimą puikiai, kaip visada, starto signalas nustūmė visus savisaugos instinktus į tolimą kampą, palikdamas vietos tik lenktynių azartui ir adrenalinui. Be jokių didesnių ekscesų sėkmingai finišuojame Nidoje, nujausdami, kad esam lyderiai (lyginant su praėjusių metų regatomis ir finišo laikais); po rezultatų skelbimo ši nuojauta pasitvirtino. Gavę laiko, pailsim, užkandam, ir lekiam į antrą etapą. Palyginus su rytiniu vėjo švilpavimu, 4-6 m/s atrodo šilkiniu buriavimu, kai ir spinakerį gali nešt įvairiais kampais, ir halsuot saugiai, ir laviruot pagal pasisukimus, o ne pagal tai, gali suvenduot, neužpylęs laivo ir įgulos, ar ne. Bet net ir susilpnėjęs vėjas ilgai neužtempė viso reikalo, ir vėl grįžtam į uostą pirmi savo grupėj, nors kiek pralošdami didesniems laivams - kaip ir buvo tikėtina, esant vidutiniam vėjui ilgesnė vaterlinija ir didesnės burės daro savo, be to, jei plaukia konkuruodami tarpusavyje, o mes atsiplėšę nuo savo kunkurentų. keik rimtesnis išbandymas buvo Samsas, kurį gainiojomės visą laviruotę iš Pilypo, ir galiausiai prie pat finišo aplenkėm.
Taip baigės pirma diena - galima tik pasikartot, kad sėkmingai ir stebinančiai gerai. palyginimui - 2008 metų KMR penktajame etape maksimalus užfiksuotas vėjas buvo 12 m/s, mes plaukėm su foku, ir vienąkart rifuotu grotu, pralošdami Samsui ~5 minutes; šįkart plaukėm su genuja Nr3, ir vienąkart rifuotu grotu, ir atvežėm Samsui ~8 minutes, nors vėjo buvo neabejotinai daugiau.
Sekmadieninis rytas nežadėjo didelių permainų - vos prašvitus, pradėjo stūgauti vėjas, ir atrodė, kad vėl mūsų laukia taškymasis ir kaėjimas už borto. Bet pasiteisino ilgametis pastebėjimas - vėjas iš Rusijos marių pusės Nidoje dažnaiusiai rimsta. Taip buvo ir šįkart - starto metu beliko 5-6 m/s, kas leido plaukti beveik optimaliu greičiu (nes vėjas vėliau dar nurimo, iki ~4 m/s). Šiam plaukimui turėjom tikslą - neišbarstyt per pirmąją dieną sukaupto pranašumo bendroje įskaitoje. Todėl nuo ženklo prie ženklo sekėm laiką, kada juos apima konkurentai, ir lyginom su tuo numanomu, kurį turėtume išlaikyti. Šįkart turėjom su kuo lenktyniaut, nes atsirado Kirkė, sėdus ant seklumos prieš pirmąjį etapą, ir kaip tik buriavo priekyje mūsų. Didelės bėdos iš to nedarėm, nes ji nebebuvo mums konkurentas bendroj įskaitoj, o tame plaukime gerai su mumis kovojo, ir net aplenkė (tiek fakte, tiek ir perskaičiavus).
Taip ir finišavom, gražiai ir gana greitai plaukdami. Pasirodė, kad to pakako siekiant pergalės bendroje įskaitoje, nes tai ir buvo tikslas - Pilypo taurė.
Dėkui Piranijai už spinakerio foto.
