Šeštadienį vyko dar viena regata, ir labai džiugu, kad po jos galima pasidžiaugti dar viena pergale! Nes koks nebūtų buriavimas romantiškas ar tiesiog nuostabus poilsis, regatose dalyvaujam pirmiausia iš sportinio intereso, tuo pačiu nepamirštant ir pailsėti, žinoma.Štai po tokio poilsio, o tiksliau - sunkaus ir gana pavojingo darbo virš savo galvų ir kėlėme gražuolę "Gero Vėjo" regatos taurę, pereinamąją, ir mažą jos kopiją, kuri jau visam laikui lieka nugalėtojui.
Viskas prasidėjo gana komplikuotai - dėl gana didelių bangų (metrais tegu vertina specialistai, bet per vartus buvo sudėtinga išeit, nors penktadienį, kai treniravomės, tiesa, jau ganėtinai vakarop, ir banga buvo labiau įsilingavus - jos buvo dar didesnės...) ir nepalankaus, iš jūros pučiančio vėjo, prie Palangos nebuvo išmestas ženklas. Per kapitonų pasitarimą buvo nutarta aplenkti menamą tašką pagal užduotas koordinates, tai ir sukėlė pirmąsias problemas - per žiemą pamiršta, kaip tas koordinates suvesti į GPS imtuvą... Kol vargais-negalais tai buvo padaryta, pradėjom vėluoti į startą - išlėkėm su varikliu iš baseinėlio, ir pradėjom kelti bures, kol pasikėlėm, ir starto liniją praplaukėm, ir startas jau buvo duotas, teko suktis, grįžinėti iki starto linijos, ir tik tada startuoti. Kokias 3 minutes padovanojom konkurentams...
Pradėjus tampyti bures - pasimato kita klaida: genujos halsinis kampas susuktas. reikia perkabint; per tą laiką burė plazda, žmogus ant bako dirba, žodžiu, vėl grybaujam, dar kokia minutė - kita šalin. Tiek to, padaryta. Toliau greitėjam, reguliuojamės - trūksta groto kaningemo atotampa. Reikia atleisti groto falą, tačiau žemyn važiuoja genuja... dar kokios 3 minutės, kol viską susirišam, susikeliam atgal. Dabar jau važiuosim! Ir yra kur - priekyje mūsų kokie 6-7 laivai, nors po starto tik keletas minučių tepraėję. Iki vartų gavosi nebloga laviruotė, per kurią atlošiam kelias vietas, ir į jūrą fiziškai išeinam penkti. O jūroj banga, o jūroj pastovus ir stiprokas vėjas - maksimaliai parodymai užfiksavo 13,2 m/s, tik neaišku kada, nes tai visos dienos parodymai. Žodžiu, toliau laviruojam į priimamąją boją, iki jos mus pasiveja "Samsas", bet neaplenkia, ir toliau jau technikos reikalas, kas ką. O technika, tiek vairavimo, tiek pats laivas, šįkart nepavedė - iki Palangos "Samsas" gavo kokią minutę, "Litas" mus aplenkė, bet tai jam nepadėjo (liko 9 vietoje). Ieškom ženklo pagal GPS, kai rodo, kad iki jo liko plaukti 1 kabeltovą, bet jau atgal, tada ir sukamės. Apsisukus kursas kiek papilnėja, gaunasi pilnas halfindas, ir iki tol matyta "Lady L" su surifuotu grotu atrodo kaip klaida, už kurią reiktų pamokyti - truputį daugiau atsileidžiam grotą, padidinam jo pilvą, pasireguliuojam genują, pasitampom bakštagus taip patiesindami stiebą - įgula vargsta ant borto, o laivas bėga - keletą kartų pagal mechaninį lagą buvome viršiję 8 mazgų ribą. Ir "Samsas" gavo dar kokias 3 minutes iki priimamosios. O ten - pilnas bakštagas, o ten, kur pilnas bakštagas - ten didysis spinakeris, o kur didysis spinakeris - ten kosminiai greičiai, purslai, šypsenos, bročingai, pilni botai vandens, keiksmai, atsistatymai, atsiprašymai, vėl kosminiai greičiai. Tikrai gražiai pavažiavom, kas yra buriavęs švertbotą, supras, ką tai reiškia, kai 2,2 tonų laivas valdomas kaip žaislinis ir lekia nuo bangų tarsi banglentė Havajuose. maksimalus greitis pagal parodymus 12,4 mazgo, kas yra absoliučiai didžiausias greitis kai laivas pavadintas dabartiniu vardu (pakartotas 2008 m EŽK regatos rezultatas), tačiau malonesnis atminty užstrigęs epizodas kai glisavom nuo vienos bangos ant kitos keliasdešimt sekundžių - įspūdis lyg rogėm nuo kalno važiuotum! Taip į vartus ir įvažiavom, halsavom du kartus, abu kartus spinakeris apsisuko apie štagą, bet ne mirtinai, pavyko gan greit išlaisvint; taip sakant, treniruočių stoka. Ir jei įplaukus į marias atrodė, kad spinakerį išnešim iki kelto, tai vėliau sugebėjom su juo ir finišuoti - ir iš įdomumo, ir dėl greičio, nes Smiltynė pradėjo užstot vėją, o su tokiu balionu tikrai plaukėm greičiau, nei su mūsų maža kovine genuja. Finišas. Pagal ET tai berods greičiausias mūsų plaukimas iki Palangos ir atgal, 5 val 17 minučių. Pagal CT - pakartotas 2007 metų rezultatas, tai yra - tas saldus žodis "Pergalė".
Nežiūrint klaidų, kurių pasitaiko visiems, o laimi tas, kas jų padaro mažiausiai, buvo tikrai gera regata - stiprus vėjas, geras oras, rimti konkurentai, gera įgula (nors ir ne nuolatinė). Tikėtina, kad kiekvienas turėjo gero laiko, emocijų, patirties, poilsio, malonaus nuovargio. Taip pat pirmą kartą turėjom tikrą kranto palaikymo komandą, kuri parėmė ir fiksavo lenktynių akimirkas - tiesa, ją taip pat pakoreguosim ateity, per didelė prabanga tokią turėt krante.
Dėkui visiems dalyviams ir organizatoriams, pagarba konkurentams. Labai nesinori atiduot tokios gražuolės taurės (beje, tikrai sunkiausia ir turbūt didžiausia iš visų iškovotų, o jų tikrai yra nemažai), todėl pasižadam už ją pakovot ir kitais metais!
Foto A.Povilaitis
