LKR Taurė 2009

Prisiminus bemaž metų senumo įvykius, kai nemaža grupė buriuotojų nebetilpo savo pačių bei klubų susikurtuose rėmuose ir ėmė ieškoti naujų krantų bei gairių, galima teigti, kad pirmas blynas pavadinimu "Lietuvos Klubinių Regatų Taurė" nebuvo prisvilęs. Galbūt jis nebuvo toks masiškas, kaip galėjo būt, nors dar per steigiamąjį susirinkimą buvo aiškiai išreikštos mintys, kad "...jei nuolat dalyvaus apie 10 laivų, bus jau nemažai". Reziumuojant pastebima, kad bent 2 regatose sudalyvavo 11 laivų, kas tikrai nėra mažai, lyginant ankstesnius sezonus ir kitas anksčiau vykusias regatas. Tačiau eikime nuo pradžių.

1. "Pilypo" taurė

Tai visiškai šviežia regata, kuri pilnai įvykdė savo ne visai oficialią funkciją - "nežiemok ilgai". Į regatą susirinko 25 laivai, kuriuos "palaikė" Stabinio išlyginamoji formulė - supaprastinta sistema, iki šiol leidžianti suskaičiuoti rezultatus, ir nereikalaujanti papildomų matavimų nei įregistruotas laivas jau turi. Galima drąsiai teigti, kad regata pavyko - tiek dalyvių skaičiumi, tiek grupėmis, tiek organizacija, oru, prizais... Akvatorija - Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nidos, leidžianti išbandyti pavasarišką orą be didesnės rizikos papulti į šaltą ir dar gana klastingą jūros vandenį. Taip sakant, premjera praėjo sėkmingai, lygiai kaip sėkmingai regata įsiliejo į LKR taurės įskaitą, ir ten turėtų likti.

2. "Gero vėjo" regata

Tai jau tapusi tradicine regata, kuri pradeda lenktynių sezoną Klaipėdoje. Visiems puikiai pažįstama distancija - iki Palangos ir atgal, subjektyvia nuomone galėtų būti paįvairinta, arba pakartota - pavyzdžiui, antru naktiniu plaukimu arba kilpa į kitą pusę, link Nidos. Informacija - pamąstymui. Šių metų regatoje nestigo vėjo, ir dalyvių - 13 laivų, kurie visi lenktyniavo pagal DH formulę. Tai viena ilgiausiai gyvuojančių "nepriklausomų" regatų Klaipėdoje, todėl tampa beveik prestižo reikalu joje sudalyvauti. Gana nesudėtinga ir patraukli regata club-racer buriuotojo kalendoriuje, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų ir leidžianti pasigalynėti jūroje.

3. "Neringa FM taurė"

Graži iniciatyva atgaivinti kreiserinį buriavimą Neringoje (Nidoje). Nors jachtų uostas gana geras, tačiau regatų, startuojančių Nidoje, jau senokai nebuvo. Malonu žinot, kad bendradarbiavimas išėjo į naudą - ir nauja regata atsirado, ir LKRT įskaitoje vienu renginiu padaugėjo, tuo pačiu keliant Taurės konkurencingumą bei plečiant geografiją. Neblogai pasidarbuota tiek krante, tiek jūroje (pardon - mariose), ir kitais metais tikrai turėtų būt nemažai norinčių ten sugrįžti.

4. "Joninių nakties" regata

Klaipėda senai šito laukė - naktinės regatos. Gražūs organizatorių norai pravesti ją pagal ORC Club matavimus buvo sužlugdyti funkcionierių, nesugebėjusių užtikrinti matuotojų skaičiaus ir kompetencijos, taip pat šiek tiek keistas kapitonų požiūris į patį formatą - bemaž pirmą kartą varžybų istorijoj buvo balsuojama dėl distancijos pakeitimų, nors iš esmės ji nebuvo per daug ilga ar sudėtinga. Bet pats tikslas - paburiuoti ir pasivaržyti naktį - buvo pasiektas, dalyvių skaičius neapvylė, ir vėlgi - ir regata, ir LKRT įskaita papildė viena kitą. O ir palaikymas krante (pusryčiai, alus ir t.t.) buvo tikrai "į temą".

5. NDBL regata

Tegu nesupyksta kritikai, bet ši regata tampa kultine!

6. Rudeninė Baltija

Matyt, pati nesėkmingiausia regata - vos ne kasmet tenka koreguoti laiką, kada ji galėtų būti vykdoma. Tegu tai būna narsių vyrų ir gerų šturmuočių išbandymo renginys, bet nereiktų pamiršti ir pasiruošimo jai bei galimų laiko svyravimų savaitę šen bei ten. Atmetus subjektyvius pamąstymus - viena iš sunkiausių regatų, kurioje tenka buriuoti ir naktį, ir gana toli. Galbūt dėl to joje dalyvavo mažiausias skaičius laivų iš visų Taurės regatų - 6.

7. Paršelio regata

Savotiška alternatyva Rudeninei Baltijai tiems, kas nori uždaryti sezoną su sportiškumo gaida. Vyksta dar vėliau nei pastaroji, tačiau sutikime, kad marios yra atlaidesnės savo sąlygomis. Gan didelis dalyvių būrys tai ir patvirtina, o juos geriausiai įgarsino buvęs LBS prezidentas, sakydamas, kad jautėsi ten labai šiltai ir maloniai, apie didžiausią šių metų Lietuvos regatą atsiliepdamas visiškai priešingai.

Taigi, sezonas ir Lietuvos Klubinių Regatų Taurė - įvyko. Varžybose registravosi 13 laivų, rimčiau varžėsi 7 - 9.

I vieta baraka, Klaipėda 7 baudos taškai

II v Samsas, Klaipėda 16 t

III v Tojana, Vilnius 23 t

4 v Marius, Kaunas 29 t

5 v Lady L, Klaipėda 33t

6 v Piranija, Klaipėda 40 t

7 v Baltas, Klaipėda 45 t

8 v Dariukas, Vilnius 49 t

9 v Festina, Vilnius 59 t

10 v Relax, Nida 71 t

11 v Cape Horn, Vilnius 72 t

12 v Emma, Klaipėda 82 t

13 v Alter Ego, Klaipėda 84 t

Varžybų formatas pateisino save - Taurės ribose nebuvo nesusipratimų dėl matavimų (tik atskirose regatose, ir tie patys - minimalūs), vienas atmetimas leido pasirinkti liberalesnį grafiką, kur dalyvauti - tikri sportininkai galėjo praleisti vienas varžybas dėl kitų, vykstančių tuo pačiu metu, o buriuotojai, vertinantys savo laisvalaikį ir atsotogas - pasirinkti pastarąsias, visiškai neiškrentant iš varžybų konteksto.

Vertinant iš konkurencingumo pusės, LKRT dar nėra pajėgi mesti iššūkių pagrindinėms šalies regatoms, tačiau toks tikslas ir nebuvo keliamas - norėta tiesiog turėti sistemą, kuri leistų apibendrinti viso sezono rezultatus - buriuojat skirtingose akvatorijose, dieną - naktį, pavasarį, vasarą ir rudenį. Šis tikslas pasiektas visų atskirų regatų organizatorių dėka, už ką jiems nuoširdus ačiū. Belieka sutelkti jėgas ir mintis tam, kad už metų, pasibaigus 2010-ųjų buriavimo sezonui, būtų galima pasigirti dar geresniais rezultatais ir įspūdžiais.

Paršelis

Buriuoti šaltyje yra privalumas, jei lyginti su neburiavimu apskritai. Nes neburiuoti ateina sezonas, ir norisi išnaudoti visas paskutines progas, kad iki pavasario nespėtum visų manikiūrinių nagų nusigraužt.
Galima pasakyt, kad nėra jau toks baisus tas oras, ypač jei tenka padirbėt ant denio ar kokpite - daug niūriau ir, kas tikriausiai svarbiau, - žvarbiau yra sėdėti nejudant, net jei vėjas ir silpnas, nes tas judesys šildo. O geriausia - dalyvauti varžybose, nes azartas ir adrenalinas šildo dar labiau.
Kaip sakė vienas dėdė, ir tai buvo gana senai, po dalyvavimo vienose iš Kuršmarių - "ne carskoe eto delo". Matyt, jis buvo savotiškai teisus, bet kadangi mes "v cari ne zapisyvalis", praleisti paskutinės regatos neturėjome teisės.
Būtų nuodėmė nepaminėt besikeičiančių rudeniškų orų, nekaltinant prognozės, nes ji čia ne prie ko, bet pirminis planas neturėt vėjo, paskui - turėt jo į nugarą, nes šaltas, paskui - į nosį, bet vis dar šalto, baigėsi visokiu vėju daugmaž iš vienos pusės, bet gan ryškiai besisukinėjančiu. O dar - su lietum, blogu matomumu, didele, senai matyta tokia banga mariose.
Iš per didelio noro nešalt ir nesitaškyt mariose, nes matėsi, kad oras ten būtent taškymuisi, vos nepavėluota į startą - tiksliau, pavėluota, bet tai jau taktinė klaida, o ne strateginė; burzgėm su varikliuku per deltą su puse greičio, prisimenant praėjusių dienų patirtį, kad visada būdavo išplaukiama per anksti, o dar laiko pridėdavo nuolat nukeliamas dėl kitų vėluojančių startas. Šįkart taip nebuvo - išplaukiant matėsi, kad marios nejuokauja, taigi, neturėtume ir mes, plaukdami su trečdaliu apsukų, bandyti likimo ir žiūrėti, išmes mus iš siauro farvaterio, ar ne - duodam "anglių" (kas, beje, labai panašu į tiesą, nes kapitalinio besiprašantis variklis kartais meta solidų dūmą), ir per bangas lipam jau vos ne pilnu greičiu. Savo žodžio laikėsi pathfinderis, kuris ir turėjo duoti startą - viskas vyko bemaž sekundžių tikslumu, gaila, kad ne mums, o jiems - besisukinėdami nuo bangų ir mesdami atliekamą svorį iš organizmų, pavėlavom į startą. Tai dar ne tradicija, bet jau apmaudus dėsningumas - vėluot į vidutiniškai kas antrą startą. O ten, ant starto linijos dar įdomiau - ar tai bulgarų armija buriavo, ar žydų, bet kur kairė, o kur dešinė suprast buvo tikrai sudėtinga, o ir Afrikos kelių eismo taisyklės su moto "didesnis - teisus" mums negaliojo, todėl tiesiog stengėmės išnešti sveiką kailį, paliekant pasiaiškinimus krantui. Krantas juos priėmė.
Smagi pirma laviruotė pučiant iki 25 mazgų vėjui. Kas pralošta ant starto - pamažu atlošinėjama, tik kad laivo greitis didesnis nei to atlošinėjimo, į ženklą ateinam antri iš savo grupės, ir iš bendros krūvos irgi kažkur priekyje. Karštligiški pamąstymai tema "nachrena popu bajan" t.y. kelt ar nekelt spinakerį baigiasi sprendimu "nepanešim..." (nors, kaip paskui pergalvojom - būtumėm), ir gan smagiai važiuojam žemyn į Pilypą be jo. Didieji kiek pabėga, mažieji - atsilieka, Dariukas sudrasko skolintą (?) genakerį, paneša spinčių, meta... Ženklas, ir atgal į viršų. Pradėjus laviruoti, gan ženkliai sukasi vėjas, pamąstę, ar čia laikina, ar taip ir liks, priimam sprendimą plaukt tuo halsu, kuriuo mokė Elvstriomas, ir neapsirinkam - vėjas netrukus apsisuka, ir sukasi dar labiau nei buvo prieš tai. Bet tuo pačiu ir rimsta. Į ženklą atvažiuojam geresnėj pozicijoj nei buvom prie apatinio, bet su aiškia situacija to, kad prie 20 mazgų vėjo su spinakeriu pralėkt nepavyks. Keliam pastarąjį, ir kiek išeina, mėginam išnaudot ir silpno vėjo privalumus prieš didesnius laivus; nors latvių RS'as mus ir lenkia, bet daro tai kildamas ir vėliau jam tai atsirūgsta - kol grįžta iki generolo kitu halsu, mes vėl priekyje, o mes savo ruožtų PER APAČIĄ lenkiam Rondo (33 pėdos) ir Tojaną (35 pėdos). Visą laiką vyksta Kirkės medžioklė, kuri kažkokiais mums nematomais momentais pabėga, o paskui mes ją įtemptai bet užtikrintai vejamės. Pavijom ir šiuo kursu kažkiek.
Imam ženklą, ir iš didelio entuziazmo persitempiam bures taip, kad ir RA, ir Rondo eina pro mus iš visų pusių. Lengvą paniką apmalšinę atleistais šotais, įgaunam greitį, ir tuos pačius du laivus jau lenkiam mes. Tiesa, RA vėliau kiek atitrūko, bet ne tiek jau ir daug - vos sekunde ant finišo linijos. Pasirodo, gera savybė yra sugebėt mokytis - stiprėjant vėjui, iš laivo sugebam išspaust tai, kas anksčiau atrodė vos ne utopija, ir su RS'u lenktyniaujam kaip lygus su lygiu esant iki 17 mazgų vėjui (žinoma, tai ne lietuviškieji, nublizginti, nustyguoti, apnorsuoti..., bet iš esmės juk toks pat, už mus didesnis laivas). gal būt būtent šio mūsų verto konkurento buvimas šalia neleido atsipalaiduot, o suteikė tą greičio ir taktikos barjero aukštį, kurį reikėjo paimt, norint iki rezultatų paskelbimo išsaugot viltį kovot dėl pirmos vietos. Kova baigės su teisėjų švilpuku, kaip jau minėta, pralošus RA dėl pora sekundžių per anksti padaryto vendo. Gerai, kad ne monotipai...
Perskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad pergalę lėmė sėkmė - kitaip pavadinti 9 sekundžių persvaros liežuvis nesiverčia ir pirštai per klavišus nesusibarbena. Bet, kaip sakė Žeglovas...
Pasisekė.

Ir dar - filmukas

Rudeninė Baltija tada ir dabar

Kaip ir praėjusiais metais, regata "Rudeninė Baltija" numatytu metu neįvyko. Tada ji atrodė taip, o štai kaip ji atrodė šiais metais. Nuotrauka, kurioje matosi jachta, tik tam, kad būtų galima bent simboliškai įvertint bangų aukštį. Groto priekinė škatorina, prie stiebo - 10,20 m.