Prisiminus bemaž metų senumo įvykius, kai nemaža grupė buriuotojų nebetilpo savo pačių bei klubų susikurtuose rėmuose ir ėmė ieškoti naujų krantų bei gairių, galima teigti, kad pirmas blynas pavadinimu "Lietuvos Klubinių Regatų Taurė" nebuvo prisvilęs. Galbūt jis nebuvo toks masiškas, kaip galėjo būt, nors dar per steigiamąjį susirinkimą buvo aiškiai išreikštos mintys, kad "...jei nuolat dalyvaus apie 10 laivų, bus jau nemažai". Reziumuojant pastebima, kad bent 2 regatose sudalyvavo 11 laivų, kas tikrai nėra mažai, lyginant ankstesnius sezonus ir kitas anksčiau vykusias regatas. Tačiau eikime nuo pradžių.
1. "Pilypo" taurė
Tai visiškai šviežia regata, kuri pilnai įvykdė savo ne visai oficialią funkciją - "nežiemok ilgai". Į regatą susirinko 25 laivai, kuriuos "palaikė" Stabinio išlyginamoji formulė - supaprastinta sistema, iki šiol leidžianti suskaičiuoti rezultatus, ir nereikalaujanti papildomų matavimų nei įregistruotas laivas jau turi. Galima drąsiai teigti, kad regata pavyko - tiek dalyvių skaičiumi, tiek grupėmis, tiek organizacija, oru, prizais... Akvatorija - Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nidos, leidžianti išbandyti pavasarišką orą be didesnės rizikos papulti į šaltą ir dar gana klastingą jūros vandenį. Taip sakant, premjera praėjo sėkmingai, lygiai kaip sėkmingai regata įsiliejo į LKR taurės įskaitą, ir ten turėtų likti.
2. "Gero vėjo" regata
Tai jau tapusi tradicine regata, kuri pradeda lenktynių sezoną Klaipėdoje. Visiems puikiai pažįstama distancija - iki Palangos ir atgal, subjektyvia nuomone galėtų būti paįvairinta, arba pakartota - pavyzdžiui, antru naktiniu plaukimu arba kilpa į kitą pusę, link Nidos. Informacija - pamąstymui. Šių metų regatoje nestigo vėjo, ir dalyvių - 13 laivų, kurie visi lenktyniavo pagal DH formulę. Tai viena ilgiausiai gyvuojančių "nepriklausomų" regatų Klaipėdoje, todėl tampa beveik prestižo reikalu joje sudalyvauti. Gana nesudėtinga ir patraukli regata club-racer buriuotojo kalendoriuje, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų ir leidžianti pasigalynėti jūroje.
3. "Neringa FM taurė"
Graži iniciatyva atgaivinti kreiserinį buriavimą Neringoje (Nidoje). Nors jachtų uostas gana geras, tačiau regatų, startuojančių Nidoje, jau senokai nebuvo. Malonu žinot, kad bendradarbiavimas išėjo į naudą - ir nauja regata atsirado, ir LKRT įskaitoje vienu renginiu padaugėjo, tuo pačiu keliant Taurės konkurencingumą bei plečiant geografiją. Neblogai pasidarbuota tiek krante, tiek jūroje (pardon - mariose), ir kitais metais tikrai turėtų būt nemažai norinčių ten sugrįžti.
4. "Joninių nakties" regata
Klaipėda senai šito laukė - naktinės regatos. Gražūs organizatorių norai pravesti ją pagal ORC Club matavimus buvo sužlugdyti funkcionierių, nesugebėjusių užtikrinti matuotojų skaičiaus ir kompetencijos, taip pat šiek tiek keistas kapitonų požiūris į patį formatą - bemaž pirmą kartą varžybų istorijoj buvo balsuojama dėl distancijos pakeitimų, nors iš esmės ji nebuvo per daug ilga ar sudėtinga. Bet pats tikslas - paburiuoti ir pasivaržyti naktį - buvo pasiektas, dalyvių skaičius neapvylė, ir vėlgi - ir regata, ir LKRT įskaita papildė viena kitą. O ir palaikymas krante (pusryčiai, alus ir t.t.) buvo tikrai "į temą".
5. NDBL regata
Tegu nesupyksta kritikai, bet ši regata tampa kultine!
6. Rudeninė Baltija
Matyt, pati nesėkmingiausia regata - vos ne kasmet tenka koreguoti laiką, kada ji galėtų būti vykdoma. Tegu tai būna narsių vyrų ir gerų šturmuočių išbandymo renginys, bet nereiktų pamiršti ir pasiruošimo jai bei galimų laiko svyravimų savaitę šen bei ten. Atmetus subjektyvius pamąstymus - viena iš sunkiausių regatų, kurioje tenka buriuoti ir naktį, ir gana toli. Galbūt dėl to joje dalyvavo mažiausias skaičius laivų iš visų Taurės regatų - 6.
7. Paršelio regata
Savotiška alternatyva Rudeninei Baltijai tiems, kas nori uždaryti sezoną su sportiškumo gaida. Vyksta dar vėliau nei pastaroji, tačiau sutikime, kad marios yra atlaidesnės savo sąlygomis. Gan didelis dalyvių būrys tai ir patvirtina, o juos geriausiai įgarsino buvęs LBS prezidentas, sakydamas, kad jautėsi ten labai šiltai ir maloniai, apie didžiausią šių metų Lietuvos regatą atsiliepdamas visiškai priešingai.
Taigi, sezonas ir Lietuvos Klubinių Regatų Taurė - įvyko. Varžybose registravosi 13 laivų, rimčiau varžėsi 7 - 9.
I vieta baraka, Klaipėda 7 baudos taškai
II v Samsas, Klaipėda 16 t
III v Tojana, Vilnius 23 t
4 v Marius, Kaunas 29 t
5 v Lady L, Klaipėda 33t
6 v Piranija, Klaipėda 40 t
7 v Baltas, Klaipėda 45 t
8 v Dariukas, Vilnius 49 t
9 v Festina, Vilnius 59 t
10 v Relax, Nida 71 t
11 v Cape Horn, Vilnius 72 t
12 v Emma, Klaipėda 82 t
13 v Alter Ego, Klaipėda 84 t
Varžybų formatas pateisino save - Taurės ribose nebuvo nesusipratimų dėl matavimų (tik atskirose regatose, ir tie patys - minimalūs), vienas atmetimas leido pasirinkti liberalesnį grafiką, kur dalyvauti - tikri sportininkai galėjo praleisti vienas varžybas dėl kitų, vykstančių tuo pačiu metu, o buriuotojai, vertinantys savo laisvalaikį ir atsotogas - pasirinkti pastarąsias, visiškai neiškrentant iš varžybų konteksto.
Vertinant iš konkurencingumo pusės, LKRT dar nėra pajėgi mesti iššūkių pagrindinėms šalies regatoms, tačiau toks tikslas ir nebuvo keliamas - norėta tiesiog turėti sistemą, kuri leistų apibendrinti viso sezono rezultatus - buriuojat skirtingose akvatorijose, dieną - naktį, pavasarį, vasarą ir rudenį. Šis tikslas pasiektas visų atskirų regatų organizatorių dėka, už ką jiems nuoširdus ačiū. Belieka sutelkti jėgas ir mintis tam, kad už metų, pasibaigus 2010-ųjų buriavimo sezonui, būtų galima pasigirti dar geresniais rezultatais ir įspūdžiais.
