Sveikinimas - ačiū, to paties linkim visiems prijaučiantiems!

Nesusipratimai

Jokiu būdu ne dėl to, kad kam įgelti, bet kad jų ateity mažiau būtų (pagal tai, kaip atėjo į galvą):

1. Pagal oficialius rezutatus, IV šių metų KMR etape 'baraka' 35,8 mylias įveikė vidutiniu 7,03 kts greičiu, turint omeny, kad kokių 12 mylių generaliniu kursu buvo laviruotė, o dar ~5 mylias - halfindas. Sakyčiau, arba skridom, arba distancijos ilgis kiek netikslus.

2. Šių metų Žalčių Karalienės antro etapo startas ir distancijoj sugaištas laikas fiksuojami nuo 11.00, o realiai startas duotas apie 14.00.

3. KMR rezultatai ir laiko pataisos visoms jachtoms skaičiuojami pagal Gilijos balą (nes šiais metais jos mažiausias). Tik nelabai suprantama, kodėl - jei ji plaukia trumpą distanciją.

4. Visur skelbiama, kad KMR bendras distancijos ilgis siekia ~250 jūrmylių. Kas tingi paskaičiuoti, sudėkim: 31,1 + 94 + 45,4 + 35,8 + 10 = 216,3. Ir ne pirmi metai taip jau (nekalbant, kad dėl "masovkės" ar "pompos" praktiškai aukojamas paskutinis plaukimas, kuris vietoj 10 mylių galėtų/turėtų būti ~250 - 216 +10 = 44, o jei dar ir olimpinis, tai tikrai būtų ką plaukti. bet ar ne tam susirenkam?)

Taigi - sveikatos, tikslumo ir korektiškumo visiems kitais metais!

Gerai įgulai II

Grįžtant prie pastebėjimo apie tai, ką lemia keletas procentų, tokia gimė lentelė, kurioje palyginami mūsų ir tos kitos jachtos, teikiančios mums vilčių kitiems metams, t.y. 'Nidos', rezultatai KMR2008:

Taigi, didžiausi skirtumai iš įvykusių plaukimų yra 4,13% mūsų naudai, ir 2,88% mūsų nenaudai. Jei skaičiuoti antrą etapą kaip hipotetinį, t.y. kaip reikėjo jį suplaukti, atrodytų taip:

Ar tai buvo utopija, ar vis dėlto kepas tą pirmą vietą šįkart pražudė?

Kova su ...?

Nejučia atėjo į galvą mintis, kas būtų, jeigu būtų...
Žinia, nuo šio pavasario Lietuvoje dažniausiai varžybų rezultatai buvo skaičiuojami pagal DH2oo7. Specai kalbėjo, kad jis labai nepalankus topiniams laivams (turima omeny masthead). O daugiau tikriausiai nelabai ką ir pasakysi, nes pati formulė kaip ir įslaptinta, todėl spėti galima tik priartėjimo būdu (yra tam tikrų prielaidų, kodėl taip yra visame pasaulyje - atsiranda žmonių, kurie, perkandę formules, pasistato jachtų, vadinamų "rating killer'iais", kurios legaliai turi labai mažus balus palyginus su realiu jų greičių. Viskas būtų logiška pasaulyje, tik matyt ne Lietuvoj, kur regatų prestižas kol kas tikrai ne Sydey-Hobart lygio, ir kur jachtą pasistayti nėra tip paprasta.) Atseit, jų balai nepagrįstai padidės kitų jachtų atžvilgiu. O dabar pažvelkime kitu rakursu, gal siauresniu, bet vos ne vieninteliu, kuris leidžia daryti išvadas mūsų inshore buriavime, nes KMR yra ta regata, kurioje kol kas plaukia daugiausiai laivų ir daro tai iš metų į metus. Koks laivas šiais metais vos nelaimėjo KMR pagal perskaičiuotą laiką? Po to, kai balas jam buvo labai "nepalankiai" perskaičiuotas? Ogi kalba eina apie 'Nidą'. Kaip ne kaip, paskutinis kartas, kai Carteris ar kažkas panašaus laimėjo KMR, buvo senokai. Padarius trumpą ekskursą, matosi, kad Carteris laimėjo tada, kai nelabai buvo su kuo plaukti. Ir ką gi, jie grįžo. Pritrūko 8 minučių, kas po ~40 valandų tikrai nėra daug. Bet esmė ne tame. Pažiūrėkim, kas ir kaip tuo laivu buriavo? Nuolatinė įgula, vietiniai taip sakant. Ir ką darė? Pagalvojo, pasimatavo, pasisiuvo naujas bures, ir ramiai, be didelių laimės paieškų suburiavo penkis etapus. Pažinodami laivą, vieni kitus, akvatoriją.
(dėkui už komentarus).
Ir atplaukė į tokią kompaniją:
ARABELA
NIDA
JIGY JIGY
KATARINA JEE
RAGANOSIS
VĖJAS PLIUS
YOMAYO
TORNADO
SAMSAS
ULTRA
Galima teigti, kad 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8 vietos nekelia jokios nuostabos, nes tai jachtos, kurios yra: a) greitos bent jau Kuršių mariose (RS280); b) apynaujės ir didokos (A35 ir First 34,7); c) buvusių regatų nugalėtojos (Conrad 25). Žinoma, nemažai jachtų apskritai nepateko į šią įskaitą, nes nefinišavo bent viename regatos etape, tačiau tokios yra taisyklės ir tokios yra lenktynės.
Dabar pažvelkime į tą patį dešimtuką per DH2007 prizmę, t.y. koks minėtų laivų apiburinimas:
FRACTIONAL
MASTHEAD
FRACTIONAL
FRACTIONAL
FRACTIONAL
FRACTIONAL
FRACTIONAL
FRACTIONAL
FRACTIONAL
MASTHEAD
Atrodytų, teisūs buvo specai, sakydami, kad topiniai stiebai su nauju DH nebeveža, jei ne... 'Nida'. Bet tada peržvelkim į dar du, objektyvesnį, ir subjektyvesnį, vertinimus. Pirmas - kokio lygio bures turėjo tos jachtos, žinant, arba tiesiog žvelgiant iš šalies:
Naujos/Geros
Naujos/Labai geros
Naujos/Labai geros
Nenaujos/Geros
Naujos/Geros
Nenaujos/Geros (?)
Naujos/Labai geros
Naujos/Geros (?)
Senos/Vidutinės
Nenaujos/Vidutinės
Ir galiausiai - dar vienas svarbus, jei ne svarbiausias faktorius, įgula:
Labai gera/Susidirbus
Labai gera/Susidirbus
Labai gera/Ne visai susidirbus
Labai gera/Susidirbus
Labai gera/Susidirbus
Labai gera/Susidirbus (bent jau ambicinga)
Gera/Susidirbus (?)
Gera/Susidirbus
Vidutinė/Plaukė pirmą sezoną kartu
Gera/Susidirbus
Taigi, priartėjom prie išvadų, kurias siūlyčiau pasidaryti patiems :) Patarimas (be jokios išankstinės nuostatos ir asmeninių pažiūrų) būtų toks - jei buriavimas teikia mums malonumą, reiktų ir stengtis jį gauti, su naujom ar senom burėm, topiniais ar daliniais stiebais, siekiant vietos ar kompanijos.
O kadangi tinklaraščiai yra asmeniniai arba kitaip tariant - subjektyvūs, norisi pastebėti, ko siekėm per KMR ir kas buvo pasiekiama. 'Nidos' pavyzdys pasirinktas ne veltui, nes taip jau išėjo, kad su šiuo laivu teko ilgiausiai buriuoti šalia fiziškai, todėl įdomu buvo lenktyniauti ir nesunku tikrinti savo greitį su geru konkurentu. Taigi - II etape reikėjo juos aplenkti 30-čia minučių faktiniu laiku, arba buriuoti vidutinišku 5,51kts greičiu, kai jie tai darė 5,35 kts. Ir tada būtų tai, kas galėjo būti, bet nebuvo...

Įgulos nario vynas

Malonu, kad teko turėti tokį pagarbų įgulos narį šiemet - net savo pavardės vyną turi...

Gal kitais metais pavaišins, kai kokiose nors varžybose kartu plauksim ;)

Gerai įgulai skiriama

Būti geru jachtos įgulos nariu – tai daugiau nei lėkimas šuoliais vykdyti užduoties, kai ant tavęs jau rėkia kapitonas. Netgi daugiau, nei žinojimas kaip halsuoti, venduoti, kelti ir leisti bures. Norint pakilti virš paprasto „balasto“ lygio, reikia atpažinti ir jausti bent jau tris konceptualius dalykus: svorio poveikį jachtai ir jo išdėstymo poveikį jachtos greičiui, prioritetus lenktyniaujant jachta, ir iniciatyvos ugdymą ir vystymą.
Visiems, norintiems būti gerais įgulos nariais, skiriama (ne pažodžiui versta iš anglų kalbos, su numanomu Deivido Flaino sutikimu).

Ką Reiškia Svoris
Tai, kur tu esi laive, visada yra didelis faktorius jachtos greičiui. Visada, visais kursais. Suprask, ir prisimink: greičio padidėjimas 1% plaukiant 6 kts greičiu (iki 6,06 kts), per 12 jūrmylių distanciją sudaro 1,2 minutės pranašumą; plaukiant 5 kts – 1,4 minutės. Vieno vidutinio svorio žmogaus svorio pernešimas ant borto, kai buriuojama pasvirusiu kyliu (vimpelinio vėjo kryptis nuo ~120° ir mažiau), padidina 30 pėdų jachtos greitį 0,1 kts. Dar neatrodo įtikinamai? Kitais žodžiais kalbant, jei visa 4 – 5 žmonių įgula sėdi ten, kur reikia, ir taip, kaip reikia, per 12 jūrmylių distanciją galima laimėti ~8 – 10 minučių, palyginus su tuo, jei tie patys žmonės yra bet kur kitur.

Kur Reiktų Būti?
Kaip jau kalbėta, maži patobulinimai gali labai daug.

Kaip reiktų krenuoti, norint tai daryti maksimaliai gerai?


Krenavimo jėga
1. Tegu krenuoja visa įgula.
2. Krenuojam, kaip reikia - juk tai sportas, per kančias - į žvaigždes.

Kur yra tas stebuklingas taškas, kuriame reiktų būti, kai krenuojama, priklauso nu daugelio dalykų – vėjo greičio, jachtos greičio, bangavimo, vairininko poreikių, jachtos dizaino. Dauguma lenktyniaujančių jachtų pakankamai aukštai banguoja nosimi, ir mažai juda transu, todėl dažniausiai svoris yra reikalingas priekyje, bet niekad toliau už vantus. Tai reiškia – nešam savo subekvatorines juostas iš kokpito, kai tik ten jūsų nereikia! Gana nesunku įsiviazduoti geriausią savo buvimo vietą pagal šį paveikslėlį:


Įsivaizduojamai vėjas pučia iš dešinės, t.y. jachta plaukia dešiniu halsu. Tada zonoje „1“ reiktų būti, jei vėjas yra silpnas, iki ~3 m/s, o kai jis stipresnis – reikia keltis į plačiąją „2“ zonos dalį, abiem atvejais – rodyklių kryptimi.
Ir dar – gera įgula visada pati reaguoja į vėjo susilpnėjimus, škvalus, ar greičio pasikeitimus – po vendo reikia jachtai suteikti pavėjinio kreno, lygiai kaip ir nurimus vėjui, o per škvalus atidirbti, kad jachta plauktų kuo lygesniu kyliu.

Pagalba Vairininkui
Kai jachta laviruotėje plaukia per daug pavirtus, sudėtinga yra ją išlaikyti kurse, bet to, vairas darosi „sunkesnis“. Todėl vairininkas turi gerai ir greitai sutarti su įgula dėl posvyrio kampo. Kai tik jachta įgauna greitį, jos krenas į pavėjį turi būti minimalus, tuo siekiant geriau stovėti kurse ir mažinti dreifą. Pirma greitis, paskui krenavimas. Jachta tampa panaši į įsibėgėjusi traukinį, kai ji plaukia teisingu krenu ir diferentu – ją sunku stabdyti ir lengva valdyti (kaip per bėgius – kur nusuksi?..) Todėl įgula turėtų jausti tai, ir reaguoti į greičio ir kreno pasikeitimus – nurimus vėjui ar apmažėjus greičiui, leisti jai pasvirti ir truputį panardnti nosį, o pakilus vėjui, ar padidėjus greičiui ir krenui – grįžti į antvėjinį bortą, ir kiek labiau į galą, kad nosis neužsikastų bangose.
Plaukiant pavėjui, svoris taip pat turėtų būti labiau priekyje, kaip ir per silpną vėją. Jei papuolėm į duobę, reikia leisti jachtai pasvirti kiek į pavėsį, išlaikant bures reikiamoj pusėj. Tačiau pradėjus „eiti“, naudinga yra turėti antvėjinį kreną, kokius 5 – 8 °. Esant stiprokam vėjui, svoris pernešamas labiau į galą, tačiau ne drastiškai, nebent planuojama glisuoti – tada reikia saugoti, kad nosis neužsikastų, ir jachta nepapultų į bročingą.
O dabar – skaudžiausia dalis, bet visgi. Esant štiliui ir nepatogiai bangai, pavėjui ar laviruotėj, bus plaukiama greičiau, jei visi, kas neįtraukti į tiesioginį darbą, sėdės kajutėj, priekyje ir pavėjy. Suprantama, vaizdelis viduj prastesnis, bet užtai galima užkąsti (jei prieš tai dar buvo kas nors išgerta – bet ne per daug!..)

Judėjimas Žudo Greitį
Visada, vykdant savo pareigas laive, stenkis nepamiršti, kad bet koks tavo svorio perkėlimas iš reikiamos vietos žudo greitį. Apgalvok viską, ką turi padaryti, taip, kad reiktų kuo mažiau judėti (vaikščioti) jachtoj. Daugumoj atvejų darbas gali būti atliktas sėdint ant borto, t.y. krenuojant. Pavyzdžiui, esant stipresniam vėjui, nebūtina eiti į kokpitą ar tuo labiau į pavėjinį borą, kad išleisti spinakerio falą ir atotampas prieš keliant spinakerį – jie pasiekiami ir nuo borto, tik reikia paprašyti tai atlikti arčiausiai ar patogiausiai sėdinčiojo.
Tobulam pasaulyje, visi darbai jachtoje galėtų būti atliekami kaip per sprogimą – visi įgulos nariai staiga išsiblaško, padaro kiekvienas savo darbus, ir vėl sušoka į tas pačias vietas, kurios dar gali būti šiltos, jei buvo greit apsisukta. Ir sustingti – jachtai patinka nurimti po bet kokių manevrų.

Prioritetai
Pereinam prie kito svarbaus faktoriaus norint laimėti lenktynes – prioritetų. Kuo daugiau lenktyniausi, tuo paprasčiau ir aiškiau bus suprasti, kurie dalykai yra būtini ir neatidėliotini, o kurie gali palaukti. Pavyzdžiui – kai keliamas spinakeris, ar būtina tuo pačiu metu atleisti groto kaningemą, šotinį kampą, ir achterštagą? Atsakymas – ne. Svarbiausia yra pakelti spinakerį ir pradėti leistį stakselį, jei spinakeris dar „nedega“. Tada, kai pagrindinės burės yra gerai atreguliuotos, reikėtų aprimti, ir leisti laivui įsibėgėti, o tada jau reguliuoti likusius dalykus, kaip kad groto pilvas. Atmink tai prie kiekvieno ženklo. Prie pavėjinio ženklo visiškai nebūtina pulti nurinkinėti spinakerio giko ir kitos įrangos tuo pat metu, kai jis yra apsukamas (jei iš kart po to nebus vendo, žinoma). Geriausia būtų susėsti ant borto, paliekant vieną žmogų sutampyti burių, atsistoti į kursą, ir įgauti greitį. O tada jau nuspręsti, kada geriausia sudėti spinakerį, surinkti falus, ir t.t.

Turėkim Planą
Lenktyniaujant yra keturi pagrindiniai manevrai: vendas, halsas, burių kėlimas ir nuleidimas. Susikurkim planą savo laivui, ir įgulai. Jame turėtų būti kiekvieno įgulos nario darbas konkrečiam manevrui. Tobulos schemos nėra – detalės turėtų būti išdirbamos treniruojantis. Tai, kas dirba ant mūsų laivo, mūsų įgulai, ir yra tinkama. Ir tai, kas yra nuspręsta, turi būti žinoma visiems, ir vykdoma. Tada netgi pasikeitus vienam įgulos nariui ar keliems, jiems gali būti lengvai nurodomos jų pareigos ir darbai, ir vėl visi bus įtraukti į veiklą ir žinos, ką ir kada daryti.

Imamės Iniciatyvos
Galiausia, norint tapti roko žvaigžde, ar tiesiog geru lenktynių įgulos nariu, turi išmokti ir nebijoti imtis teisingos iniciatyvos. Kai įlipi į laivą, žinai, kad burės turi būti patikrintos, virvės tvarkingos, ir įranga paruošta naudojimui. Visa tai galima padaryti be atskiro paliepimo ar prašymo. Išplaukus į distanciją, paprašyk kapitono, kad suteiktų visą reikiamą informaciją, kurios dar nežinai – kokia distancija, starto procedūra, ženklai, finišas... Jei įmanoma, vertinga būtų praplaukti tais kursais, kuriais ruošiamasi lenktyniauti, kad žinoti, kokias bures ir kada gali tekti kelti. Taip pat verta pasiruošti spinakerio įrangą prieš startą iš reikiamo borto.
Pagalvok pats sau. Artėjant prie priešvėjinio ženklo, įvertink, kiek laiko reikia paruošti spinakerį, pasitark su kitais, ir nerk į kajutę jo paimti. Reaguok į škvalus ir duobes, krenuodamas atitinkamai. Stebėk tą distancijos dalį, kuri vairininkui ar taktiku yra nematoma, ir sakyk, kas ten vyksta neįprasto. Tai jokiu būdu neturi būti nenutrūkstamas žodžių srautas, nes per daug informacijos yra taip pat blogai, kaip ir per mažai. Todėl vertėtų dėstyti trumpai, aiškiai, ir po vieną vienu metu.

Nepamiršk priminti vairininkui, kad gera įgula ne gaunama, o išmokoma. Būk tikras, kad buriuoji su tuo, kas vertina aistrą ir tikisi išmokti buriuoti geriau. Geras vairininkas turi gyslelę iš kiekvieno įgulos nario išgauti tokios naudos, apie kurią net jis pats ne visada žino, ir tuo pačiu parodyti, kad kiekvienas laive yra reikalingas. Jis dažnai klausia tavo nuomonės apie burių reguliavimą, taktiką, greitį (netgi jei galiausiai praignoruoja tavo nuomonę). Vairininkui turi rūpėti, kad visi įgulos nariai žinotų distanciją, mūsų pačių taktiką, ir planą. Bendra nuotaika ir požiūris į reikalą sukuria atsakomybės jausmą už rezultatą ir skatina imtis iniciatyvos ten, kur jos reikia.

Ir po laivu

Po stogu (pagaliau)

s/y "Tojana" reitingo skaičiuoklė

Metų reitingas, arba "nuo kalbų - prie darbų"

Pasiklausius, tiksliau - paskaičius tam tikrų kalbų apie bendrą metinį jachtų reitingą, jo įdomumą ir svarbą, matėsi, kad buvo norinčių pateikti savo pasiūlymus, formules ir metodus. Kadangi įdomumas liko, o pasiūlymų - ne, nieko kito neliko, kaip siūlyti savo variantą. Štai jis.
Tikriausiai būtų tikslinga pradėti nuo aprašymo ir išvedžiojimų, kuo remiantis ir į ką kreipiant dėmesį sudaryta gan paprasta formulė to reitingo skaičiavimui.
Už pagrindą paimti du skaičiai(savo ruožtu susidedantys iš dar kelių) - tai varžybų balas, ir užimtos vietos balas.
Varžybų balui įtakos turi:
- varžybų lygis (nacionalinis čempionatas turėtų būti vertinamas koeficientu 2, kitos regatos 1);
- distancijos ilgis (ilgesnė distancija kelia balą);
- plaukimų skaičius (kuo daugiau plaukimų, tuo balas didesnis).
Užimtos vietos balą lemia dalyvių skaičius, ir pati užimta vieta, be abejo.
Turint šiuos du skaičius, gauname jų sąveikos rezultatą, taip sakant, tai yra - konkrečios regatoj užimtos vietos reitingą. Kadangi regatų per metus vyksta keletas, tikriausiai yra logikos metų gale skaičiuoti kelių tokių reitingų sumą, gaunant bendrą metinį jachtos reitingą. Kaip priimtiniausią skaičių naudojame 4 regatas (visose vykstančiose regatose kartais fiziškai neįmanoma suplaukti, o skaičiuojant mažiau, išlošęs porą klubinių regatų gali pretenduoti į nugalėtojo titulą, neiškišęs nosies, tarkim, iš savo ežero ar įlankos).
Žinoma, sunku aprašyti visus "už", "prieš", "labiau" ir "mažiau" faktorius skaičiuojant ir tikrinant, kaip ir kas galėtų atrodyti. Verta dėmesio turbūt tik tai, kad, kadangi kuriant tokią skaičiuoklę buvo žiūrima atgal į praėjusį sezoną, tai ir regatas buvo galima gana gerai palyginti - ko vera ilgesnė, ar daugiau plaukimų turinti.
Taigi, skaičiuoklė kaip ir paruošta. Ji tikriausiai dar bus taisoma, jei atsiras norinčių argumentuotai ginčytis ir patarti. Be to, norint susumuoti visų jachtų rezultatus, ir apskaičiuoti metų nugalėtojus, reiktų žinoti ir visų regatų rezultataus ("Gero Vėjo", "Marcinkevičiaus taurės" aptikti nepavyko).
Kaip pavyzdys pridedamas s/y "Tojana" reitingas.

Tiems, kas nesugeba aplenkti...

... šito laivo, yra pasiūlymas jį nusipirkti. Kaip normaliame biznyje - negali nugalėti konkurento, nusipirk jį. Patogumo dėlei galima netgi "išparceliuoti" - bures atskirai nuo laivo. Žodžiu, parduodama:

- jachta 'baraka', (pardavus vienintelė sąlyga - pakeisti pavadinimą), Vital/Inferno 26, 1990 gimimo, pilnas komplekas - xxxxxEUR;

- burės (genujos, grotai) J - 3.10m, Tmax - 9.45m, P - 10.20m, E - 3.40m, yra 3 genujos, 2 grotai.

Kainos - derybų objektas, pasiūlymai per komentarus, atsakysiu į el.paštą ar telefonu.

P.S. Kuzmyčius neparduodamas, brangus kaip atminimas.

Laivas krante

Photo vs. sailing

Regatos

Gal būt jau pramušė ilgesys regatoms ir buriavimui, o gal tai, kad kol kas kiti kolegos snaudžia, bangų kiek anksčiau sukėlę, bet visgi - atėjo pora minčių į galvą apie ateinantį sezoną.
Taip sakant, neapsimoka išradinėti dviračio šiais laikais. Praėjusiais metais teko buvoti Taline. Daug gražių, naujų, mūsų mąstais - didelių lenktyninių laivų, kurie, kaip ne keista - dirba. Ne pinigus uždirbinėja, bet lenktyniauja.
Sezono pradžia - gegužės 1 dieną. Varžybos vyksta kiekvieną trečiadienį, startas, jei neklystu, 17,00. Finišas (kas žino Talino Kalevo (Olimpinio) jachtklubo planą, supras geriau) - ties Olimpiniu deglu. Dalyvauja 25 - 30 laivų, sezono pabaigoje išvedama bendra įskaita.
Ir kas išeina? Išeina, kad galima nuolat ir įdomiai buriuoti, ruoštis svarbesnėms varžyboms, smagiai leisti laiką.
Pliusai:
- daug laivų;
- daug lenktynių;
- trečiadienis varžyboms, savaitgalis - poilsiui, šeimai, kruizams, kitoms lenktynėms;
- finišas vos 100 metrų nuo tavo uostelio;
- visą sezoną yra kas veikti;
- dėl didelio skaičiaus lenktynių net ir praleidus kelias galima užimti aukštas vietas;
- galima pasiekti tikrai gerą komandos sportinį lygį;
- sponsorius ar draugus galima paplukdyti "kovinėmis sąlygomis".
- etc.
Minusai?
Ir ką mes apie tai manom? Ar nebūtų įdomiau, jei, pvz., "Gero vėjo" regata iš vienos dienos formato plaukimo (ir vienos prarastos buriavimui dienos, t.y. sekmadienio su apdovanojimais) galėtų pavirsti į seriją lenktynių. Gal ne trečiadieniais, gal ne iki Palangos. Bet juk daug įdomiau, ir prestižas, ir azartas. Tada gal ir sponsorių daugiau atsirastų, ir dalyvių būtų. O gal ir į Klaipėdos miesto čempionatą išaugtų...
Pasiūlymai ir kritika į komentarus. Welcome.

2OO8

Didžiausia patirtis - plaukimas į Gotlandą ir atgal.
Pačios varžybos gal ir nebuvo tokios įtemptos ir intriguojančios, kaip, pavyzdžiui, monotipų ar olimpinių klasių jachtų, bet laivo supratimo, susigyvenimo su juo ir įgula, naujai atrastų dalykų prasme tai buvo labai teigiama ir svari patirtis.
Sunkiausias sezono momentas - pagalbos prašymas sėdint ant Bulvikio.
Be komentarų; kam reikia - supras...
Saldžiausia pergalė - Nemuno Deltos regata.
Be abejonės. Daug laivų, labai įdomios ir intriguojančios distancijos, aukštas regatos reitingas (kaip mes patys ją vertiname), pergalės džiaugsmas dar net nefinišavus, jau nuo paties buriavimo. Ir kaip viso to patvirtinimas - regatos rezultatai.
Pati liūdniausia mimika - ”jechidna šypsenėlė”.
Jos pasirodymas nakties šešėliuose užmušė begimstančią viltį ir nuplovė pergalės skonį. Galima teigti, kad plovimo miltelių prieskonis buvo sūrokas, tuo tik pabrėžiant taip besišypsančių sugebėjimus ir talentą.
Didžiausias atradimas - Kuršių marių tinklai.
Tačiau netgi po visų nesusipratimų žuvis netapo nebeskani. Kažkaip pilvas ir protas šiuo atveju neina išvien.
Didžiausias netikėtumas - antra vieta "Gero Vėjo" regatoje.
Te nepasirodo per dideliu išsišokimu likusiems, kad nesame patenkint antra vieta ir buvome įsitikinę dėl pirmos. Nes taip nėra. Tiesiog nežinojome nugalėtojų balo, ir neatrodė, kad jie pakankamai "atvežė", o kitų jachtų sekundes buvome paskaičiavę. Todėl ir tikėjomės geriausio. Sveikinimai nugalėtojams.
Perspektyviausias rezultatas - II vieta CT įskaitoje 3-iajame KMR etape.
Buvo geras plaukimas... Dėl viso pikto reikėjo būti pirmiems, bet juk dar yra laiko, ir tikslai kitaip formuluojami.
Skaičius - 7.
Tiek žmonių gali didžiuotis garsinus savo ir jachtos vardą šiais metais. Jie sudarė 6 skirtingas įgulas.

Jachtų matavimo liudijimai (balai)

Buvo iškilusi mintis (ir adresuota tam tikriems ponams), bet kažkodėl nesimato nei judesio, nei komentaro, nei atsakymo. Čia, beje, be potekstės.
Kalba eina apie jachtų matavimo liudijimus. Laikas nuo laiko keičiasi matavimo sistemos, bet dar dažniau keičiasi konkrečių jachtų balai. Ir nors tai ir kalkuliatorių kova, kuri vyksta krante - tegu ji vyksta garbingai, ir atvirai. Elementariausias pavyzdys, bet ne retas - netgi regatos starto metu neaiškūs jachtų balai, nors organizatorių skelbta, kad ši informacija bus viešinama valanda ar dvi iki starto (pagal instrukciją). Ir vietoj to, kad paskaičiavus, kiek kas kam turi "atvežti", ir buriuoti (pastebėkim: nebesiginčijant, teisingas pats jachtos balas ar ne - šaukštais po pietų nebarškinant), kyla tam tikrų abejonių, ar balas nebus pakoreguotas jau skaičiuojant rezultatus. Gink dieve - jokiu būdu nekyla įtarimų nei vieną teisėją taip darant. Bet juk pretekstas duodamas?..
Taigi, pasiūlymas būtų toks - skelbti visų jachtų apmatavimo rezultatus viešai, pavyzdžiui - LBS interneto svetainėje. Iš principo tam neturėtų būti problemų - apmatuotų jachtų tikrai nėra daug, o ir pats matavimo liudijimas - Excel byla, vieno puslapio. Užtai:
- visi gali pažiūrėti, kas apsimatavęs ir ką (lengviausia palyginti vienodus laivus);
- pastebėti matavimo klaidas, kurios mūsų visų apmaudui nėra retos (kaip sraigto "pametimas" ar bulbos pakeitimas į paprastą kylį);
- galima pasukti galvą, kas geriau - didelis balas ir greitesnė jachta, ar atvirkščiai;
- sumažinama "kranto" intiriga dėl balų, tuo pačiu perkeliant "reikalus" į vandenį, kur ir turėtų būti buriuojama.
Žinoma, tai aktualiausia buriuotojams-sportininkams, tai yra tiems, kurie nori lenktyniauti, laimėti, ir konkuruoti. Todėl gali pasirodyti ne taip aktualu. Bet juk balų skaičiavimai kaip tik ir skirti tam reikalui - konkuravimui.
Tokia tai mintis. Bėgant laikui matysim, ar ji sulauks atgarsio, ir įgyvendinimo.

Top sport konservatyviame Pilies uoste

Perfect downwind, foto Lina Valuntonytė

Kol kas tikrai geriausios nuotraukos su spinakeriais.
Praėjusių metų Ayo Mariaus irgi buvo aukšto lygio, bet Kuzmyčius padarė savo, atleisk, Mariau :)

Perfect upwind

Nuotrauka

Senokai ieškota ir medžiota nuotrauka, tiksliau - vizija, kadangi matomi tik trys užrašai, keliantys sentimentus. O turėjo būti penki.

Rudeninė Baltija

Taip tatai atrodė rudeninė Baltija praėjusį savaitgalį, kai joje turėjo vykti однoименная regata. Gal ir ne kažkas ypatingo, bet savo noru aš ten vargiai ar norėčiau būti... Gražiau - nuo kranto.

Laivas grįžo namo

Vakar jachta sėkmingai parvaryta namo iš savo paskutinės ir sėkmingiausios šiais metais regatos. Nežiūrint truputį atšalusių sutemus orų, sąlygos buvo praktiškai idealios - šilkinis vėjas, giedras dangus, ir jokių papildomų kliūčių ar nesusipratimų...

Pati mieliausia egzekucija, foto Rokas Arbušis

Marių Burės 2oo8

Kaip greitai bėga laikas... Skamba kaip romanso pradžia :) O pasirodo, kad tai - pabaiga. Užbaigtas sportinio buriavimo sezonas, nes visa, kas vyks vėliau, bus tik paskutiniai kruiziniai šių metų plaukiojimai. Ir labai malonu, kad užbaigtas jis skambia gaida.Praėjusį savaitgalį vyko antroji "Marių Burių" regata. Po pernai metų dalyvių gausos sunku buvo tikėtis, kad šiemet jų bus dar daugiau. Tačiau atsitiko kaip tik taip - pusantro karto daugiau jachtų panoro paburiuoti rudenėjant nei pernai!.. Tikriausiai tai yra geriausias pripažinimas organizatoriams, vietai ir atmosferai, tvyrančiai ore Mingės kaime.
Bendrai kalbant, labai įdomus ir patrauklus regatos formatas. Dar pernai sau užakcentavom, kad plaukimo ilgis arba trukmė yra patrauklus - per porą-trejetą valandų nespėji pervargti, bet užtai starto adrenalinas ir finišo palaima būna patiriamos, kas netingi, spėja ir pasportuoti, ir bures pasikaitalioti, ir Neptūną užsveikinti, kas tingi - visu tuo pasigrožėti plaukiant kartu su laivynu. Be to, reikia pagirti teisėjus už supratingumą - atsižvelgiant į oro sąlygas ir vėjo kryptį, distancija parenkama labai vykusiai, nes tenka paburiuoti įvairiais kursais ir greičiais. Ir netgi starto procedūra, kurią daugelis linkę kritikuoti, nėra tokia jau prasta - yra signalas, laikas pradeda eiti, ir tereikia pačiam nepramiegoti, kada lėkti pilnomis burėmis. Mes pramiegojom visus tris kartus, gėda... Bet iš kitos pusės žvelgiant - visus tris kartus kažkaip pasisekdavo prašokti pro sangrūdas, susidūrimus ir nesusipratimus tarp kitų jachtų, ir po poros minučių atsidurdavome praktiškai idealiose pozicijose link artimiausio ženklo. Akivaizdus to pavyzdys - trečias plaukimas, kai nuo starto tikriausiai vieninteliai sugebėjome vienu halsu pasiekti I ženklą (gal dar Vilma?). Bet apie tai - vėliau.
O pirmąjame plaukime pasirodėme pavyzdingai - nors ši regata ir nėra vadinama "pačia sportiškiausia iš regatų", kiekvienas ribas užsibrėžia pats. Taigi, dar prieš starto liniją (gaila, kad po starto signalo) pasikeliame genakerį, ir pasileidžiam link I ženklo. Po truputį, bet užtikrintai išsiveržėm į tokio laivyno priekį, kas garantavo lengvesnį gyvenimą laviruotėje, po kurios II ženklą aplenkėm 4 vietoje. Artimiausias ir aršiausias konkurentas - Samsas, kokių 3oo-4oo metrų atstumu pavėjui, ir jau su spinakeriu. Pradėjom kelti savąjį, dėl objektyvių priežasčių tai buvo Kuzmyčius. Pasikėlę - pradėjome važiuoti, ir apvažiavom Samsą. Tada iš paskos pradėjo artėti Tojana, kuri matyt primiršo, kad kultūringi greiti laivai lėtuosius lenkia iš pavėjo, o ne užlipa ant jų su savo gigantiškais buringumais... Būtų "tiek to", jei ne dar vienas akibrokštas - įpylėm į tinklus, kuriuos ta pati Tojana prieš 1o sekundžių sėkmingai praplaukė (tikriausiai 7 tonos svorio padarė savo). Taigi - Samsas vėl pabėgo, ir finišavom 5 vietoje, kuri, perskaičiavus laiką pagal Stabinio išlyginamąją formulę, tapo antra. Visai neblogai! Patvirtindami, kad tai yra tikrai visai neblogai, ir kad tikras džiaugsmas yra ne vieta, o laikas ir žmonės, kurie tave supa, buvo atidarytas, išlaistytas ir išgertas pirmas iš trijų šampano butelių (mes ne prietaringi, o įžvalgūs - pasiėmėme po butelį kiekvienam etapui). Nusileidom bures, ir - į uostą. Vietiniame Nidos supermarkete buvo vėlgi įžvalgiai (ką kitą dieną netruko patvirtinti išvargę ir ištroškę Samso vyrai...) pasipildėme provizijos atsarga, ir sėdome pietauti. Desertui buvo be meilės bet su sugebėjimais iškeptas obuolių pyragas.
Antras plaukimas - liaudiškai tariant tramvajus, bet įdomus: į I ženklą gavosi savotiška laviruotė, apribota tinklų, seklumų ir jachtų gausos. Kadangi Bulvikio užkariautojų titulas nepereinamas, tai iki jo plaukti nebebuvo reikalo - aplenkti reikėjo vieną boją arčiau jo, ir į Nemuną. Vėjas - 6 - 8 m/s, kryptis nuo 1oo iki 7o tikrų laipsnių. Neskaitant gigantų (Baltas - 39 pėdos, Tojana - 35 pėdos, Marius - 33), Samsas - vėl priekyje mūsų. Pradėjome taktinę kovą... Per viršų pervažiuoti jis neleis, taigi - metamės žemyn (kaip ir reikėjo tikėtis, jiems tai buvo siurprizas). Tada palengva, palengva kasamės į priekį. Kuo arčiau Pilypo, tuo mažiau vėjo, ir tuo didesnis mordevindas. Ir nors venduoti neteko, taip aštriai į vėją dar gal neteko plaukti. Jau už Pilypo susikeitėme vietomis - mes į viršų, Samsas - tiesiau į finišą. Bet mums kito kelio nebuvo, norint aplenkti, reikėjo kažką daryti. Išnaudojus srovę pakilti aukščiau į vėją, pradėjom matyti Samsą artėjantį. Bet - jie irgi ne iš kelmo spirti: užkildami, pradėjo spausti mus iš farvaterio. Supratus, kad geriau pralošti vieną vietą, nei apsigyventi Nemuno deltoje, dar kartą prakritom... Nors likus iki finišo kokiems 5oo-6oo metrų tai atrode savižudybe, nekėlėme panikos. Įgula krenavo kaip olimpiadoje, mažindami netgi oro pasiriešinimą ir keldami visokias erzinančias emocijas konkurentams, ir pradėjome paskutinį 4 vietos šturmą. Po centimetrą, po laipsnį, po bangelę, (po taurelę)... Du finišo signalai su sekundės intervalu, ir mes - ketvirtoje vietoje!.. Ta proga atidaromas antras šampano butelis, kurio keletą purslų nupūtėme ir ant pralaimėjusio Samso bortų. Toliau - oficialioji dalis, kaip sakė ЛВЗ viršininkas: rūkyta ir ant grilio kepta žuvis, užkandžiai, gėrimai, kaimo kapela, gitara, mėnesiena (nepamenu, ar buvo...), gultas, lieptelis (vietoj tualeto), vėl gultas, vėl lieptelis, vėl gultas, rytas, sintetufkė... Nauja diena!

Ir rezultatai - po pirmos dienos esam pirmoje vietoje, nes tas finišo spurtas į Nemuno deltą perskaičiavus rezultatus pavirto pirma vieta antrame plaukime. Artimiausioje ateityje - olimpinė distancija, kuri, dėl aplinkosaugininkų reikalavimų iš Krokų lankos buvo perkelta į marias. Plius prie to - išlyginamasis laiko koeficientas tam etapui. Taigi, jei du etapus plaukėme nors panašiai įsivaizduodami (tiksliau, galėdami įsivaizduoti, nes lenktyniavom daugiausiai fiziškai, o ne pagal perskaičiuotą laiką), tai trečią plaukėme tiesiog siekdami būti pirmi. Beveik pavyko.

Kaip jau buvo minėta, startą pramiegojom. Bendrai kalbant, per du metus šioje regatoje tik vieną kartą sustartavom taip, kad buvo gaila jog kiemo draugai nemato - praėjusiais metais antrą etapą. Bet ir po šio starto pabandėm kilti kiek įmanoma, ir tai davė vaisių - I ženklą aplenkiam antri, II - vėl antri, ir taip iki pat finišo. Dabar truputį keista, bet taip jau išėjo, kad per olimpinę distanciją nepadarėm nei vieno vendo (išskyrus sukantis apie III ženklą), bet trumpos lenktynės buvo kupinos veiksmo ir įtampos. Taip jau išėjo, kad tai buvo geriausias mūsų finišas fiziškai - antra vieta po Mariaus. Bet faktiškai - jokia, nes etapas nebuvo įskaitytas dėl problemų kompiuteryje ar dar kažkur. Todėl ir rezultatai nuo šeštadienio liko nepakitę... Gal tai dar vienas argumentas, kad jei regata - pusiau sportinė, tai ir džiaugiamės pasportavę, o rezultatai ne tokie jau ir svarbūs (aišku, bepigu džiaugtis, kai pirmi likom, bet vėlgi - po šio etapo atidarėm dar vieną, patį didžiausią, šampano butelį, kurį taip pat sėkmingai išlaistėm-ištaškėm-išgėrėm, kas parodo mūsų tikrą požiūrį į šią regatą - geriausia, ką gavome, buvo dalyvavimas joje su gera kompanija). Po to - grįžimas pirmiems į uostą (su varikliu, bet per upę laviruoti su savo grimzle ir be šeštadienį prarastos sveikatos nebenorėjome), kompanijų apsilankymai, pyrago pribaigimas, pasidalinimas įspūdžiais, apdovanojimas, išsimaudymas šaltoje Minijoje, kelionė namo...

Ačiū likimui, kad viskas taip išėjo. Kadangi daugumoj savo esame ateistai ir manom, kad likimas - mūsų rankose, ačiū toms rankoms: A.P., A.S., ir R.S.

Taip pat ačiū tiems, kurie buvo kartu visus šiuos metus - tyčia nevardinsiu, nes manau, kad kiekvienas prisilietimas prie jachtos buvo svarus, dalyvavimas regatoje - prasmingas, o moralinis palaikymas ar palaiminimas iš viršaus daryti tai, ką darėm - kartais dar svarbesnis ir svaresnis, nei fizinis darbas ar materialinė parama, už kurią taip pat - didelis dėkui.

Visiems, kas dar buriuoja - gero vėjo!

Antras dublis, foto Marius Butavičius

Foto, Eimantas Chachlovas ® & ©

Atėjo laikas laimėti, gaila, kad nelaimėjom :-)

Praėjusi Kapitono S. Marcinkevičiaus atminimo regata atnešė gerų emocijų, puikių akimirkų, ir tikrai gražią ir sportišką regatą - kaip ir priklauso, buvo ir laviruotė, ir pavėjiniai kursai. Regatą papuošė Gintarė Volungevičiūtė, dalyvavusi Lady L jachtos įguloje.

Užimta antra vieta yra geras rezultatas, turint minty, kad atplaukėm fiziškai 6 iš 15 laivų, nors buvome mažiausi, ir netgi perskaičiavus laiką atstumai tarp pirmųjų buvo 6 - 9 minutės po 8 - 9 valandų buriavimo.

Gerai praleistas laikas ir naujos išmoktos buriavimo pamokos, kurios turėtų praversti ateityje.

WB-Sails

Atėjo laikas laimėti - Rugsėjo 12-14 dienomis vyks S. Marcinkevičiaus atminimo taurės regata

Tornado čempionatas

Praėjusį savaitgalį Plateliuose vyko Lietuvos Tornado klasės buriavimo čempionatas. Kas nors kartą yra buriavęs katamaranais, praktiškai iškart apsisprendžia - arba myli jį, arba nekenčia (t.y. bijo).

Mes iš tų, kurie myli :-) Meilę įrodo nenutrūkstamas dalyvavimas varžybose, o ir šiaip buriavimas juo.

Oro sąlygos buvo arti idealių, jei neskaityti kokių 5 - 7 laipsnių šilumos trūkumo. Teko kompensuoti šiluma iš vidaus. Kaip visada, pakako lūžimų, trūkimų, užsigavimų. Gerai, kad apsiėjo be didesnių nuostolių.

Dvi dienos pralėkė greitai, lyg akimirka, tačiau ši akimirka buvo viena prasmingiausių šioje jau pasibaigusioje vasaroje - ją apvainikavo pirmoji vieta, užimta varžybose. Ir jei negalime pasigirti konkurentų gausa, tai tikrai galime jaustis komfortiškai - kiekvieno asmeninis reikalas, buriuoti, ar pliaukšti liežuviais, tvarkyti ir remontuoti laivą, ar skųstis laiko trūkumu.

Lauksime kitų Tornado metų, daugiau dalyvių, daugiau dienų, praleistų skrendant ant korpuso virš vandens.