kas moka graikiškai (?)

Išverskit, kas parašyta ant burės... ;-)

Konkursas vyksta ir pratęsiamas!

Taigi, kaip sako vienas didelis dėdė -

- nuotraukychiu konkurselis.
Gavome jau keletą nuotraukų, kaip ir buvo žadėta - skelbiam. Likę turi dar šią savaitę, kad pasigirti savo sugebėjimais, pradžiuginti mus ir į prizą pretenduoti. El.paštas tas pats, cuorefocoso@hotmail.com

Parduodama mašina-svajonė

kol kas - su užrašu; buriuotojams taikoma nuolaida 8%.

1999 m, 3.0 V6, 6 pavarų mechanika, benzinas-dujos, (BRC taškinė dujų įpurškimo sistema), raudonas odinis salonas, praktiškai visi įmanomi tų metų automobilio "priedai" - climatronic, šildomos elektra valdomos sėdynės, lietaus daviklis, tamsėjantis veidrodis, CD-keitiklis, BOSE aparatūra (10 garsiakalbių), navigacija (Lietuvos CD nėra...), liukas, apynaujai vasariniai Dunlopai, žieminės irgi yra.

Mašina naudota su protu, nėra išblizginta, bet ir neapleista - prieš 3000km keista sankaba ir amortizatoriai, tvarkyta pakaba, naujas termostatas.

Žvėris, ne mašina - iš 226 arklių gyvi gal ne visi, bet suvaldyt reikia mokėt. Kodėl parduodu - nežinau, nes atsisėdus už vairo išlipti nebesinori. Bet ne, žinau - užrašas ant bagažinės dangčio sako teisybę.

Kaina 7990LT (negotiable).

LKR Taurė 2009

Prisiminus bemaž metų senumo įvykius, kai nemaža grupė buriuotojų nebetilpo savo pačių bei klubų susikurtuose rėmuose ir ėmė ieškoti naujų krantų bei gairių, galima teigti, kad pirmas blynas pavadinimu "Lietuvos Klubinių Regatų Taurė" nebuvo prisvilęs. Galbūt jis nebuvo toks masiškas, kaip galėjo būt, nors dar per steigiamąjį susirinkimą buvo aiškiai išreikštos mintys, kad "...jei nuolat dalyvaus apie 10 laivų, bus jau nemažai". Reziumuojant pastebima, kad bent 2 regatose sudalyvavo 11 laivų, kas tikrai nėra mažai, lyginant ankstesnius sezonus ir kitas anksčiau vykusias regatas. Tačiau eikime nuo pradžių.

1. "Pilypo" taurė

Tai visiškai šviežia regata, kuri pilnai įvykdė savo ne visai oficialią funkciją - "nežiemok ilgai". Į regatą susirinko 25 laivai, kuriuos "palaikė" Stabinio išlyginamoji formulė - supaprastinta sistema, iki šiol leidžianti suskaičiuoti rezultatus, ir nereikalaujanti papildomų matavimų nei įregistruotas laivas jau turi. Galima drąsiai teigti, kad regata pavyko - tiek dalyvių skaičiumi, tiek grupėmis, tiek organizacija, oru, prizais... Akvatorija - Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nidos, leidžianti išbandyti pavasarišką orą be didesnės rizikos papulti į šaltą ir dar gana klastingą jūros vandenį. Taip sakant, premjera praėjo sėkmingai, lygiai kaip sėkmingai regata įsiliejo į LKR taurės įskaitą, ir ten turėtų likti.

2. "Gero vėjo" regata

Tai jau tapusi tradicine regata, kuri pradeda lenktynių sezoną Klaipėdoje. Visiems puikiai pažįstama distancija - iki Palangos ir atgal, subjektyvia nuomone galėtų būti paįvairinta, arba pakartota - pavyzdžiui, antru naktiniu plaukimu arba kilpa į kitą pusę, link Nidos. Informacija - pamąstymui. Šių metų regatoje nestigo vėjo, ir dalyvių - 13 laivų, kurie visi lenktyniavo pagal DH formulę. Tai viena ilgiausiai gyvuojančių "nepriklausomų" regatų Klaipėdoje, todėl tampa beveik prestižo reikalu joje sudalyvauti. Gana nesudėtinga ir patraukli regata club-racer buriuotojo kalendoriuje, nereikalaujanti didelių laiko sąnaudų ir leidžianti pasigalynėti jūroje.

3. "Neringa FM taurė"

Graži iniciatyva atgaivinti kreiserinį buriavimą Neringoje (Nidoje). Nors jachtų uostas gana geras, tačiau regatų, startuojančių Nidoje, jau senokai nebuvo. Malonu žinot, kad bendradarbiavimas išėjo į naudą - ir nauja regata atsirado, ir LKRT įskaitoje vienu renginiu padaugėjo, tuo pačiu keliant Taurės konkurencingumą bei plečiant geografiją. Neblogai pasidarbuota tiek krante, tiek jūroje (pardon - mariose), ir kitais metais tikrai turėtų būt nemažai norinčių ten sugrįžti.

4. "Joninių nakties" regata

Klaipėda senai šito laukė - naktinės regatos. Gražūs organizatorių norai pravesti ją pagal ORC Club matavimus buvo sužlugdyti funkcionierių, nesugebėjusių užtikrinti matuotojų skaičiaus ir kompetencijos, taip pat šiek tiek keistas kapitonų požiūris į patį formatą - bemaž pirmą kartą varžybų istorijoj buvo balsuojama dėl distancijos pakeitimų, nors iš esmės ji nebuvo per daug ilga ar sudėtinga. Bet pats tikslas - paburiuoti ir pasivaržyti naktį - buvo pasiektas, dalyvių skaičius neapvylė, ir vėlgi - ir regata, ir LKRT įskaita papildė viena kitą. O ir palaikymas krante (pusryčiai, alus ir t.t.) buvo tikrai "į temą".

5. NDBL regata

Tegu nesupyksta kritikai, bet ši regata tampa kultine!

6. Rudeninė Baltija

Matyt, pati nesėkmingiausia regata - vos ne kasmet tenka koreguoti laiką, kada ji galėtų būti vykdoma. Tegu tai būna narsių vyrų ir gerų šturmuočių išbandymo renginys, bet nereiktų pamiršti ir pasiruošimo jai bei galimų laiko svyravimų savaitę šen bei ten. Atmetus subjektyvius pamąstymus - viena iš sunkiausių regatų, kurioje tenka buriuoti ir naktį, ir gana toli. Galbūt dėl to joje dalyvavo mažiausias skaičius laivų iš visų Taurės regatų - 6.

7. Paršelio regata

Savotiška alternatyva Rudeninei Baltijai tiems, kas nori uždaryti sezoną su sportiškumo gaida. Vyksta dar vėliau nei pastaroji, tačiau sutikime, kad marios yra atlaidesnės savo sąlygomis. Gan didelis dalyvių būrys tai ir patvirtina, o juos geriausiai įgarsino buvęs LBS prezidentas, sakydamas, kad jautėsi ten labai šiltai ir maloniai, apie didžiausią šių metų Lietuvos regatą atsiliepdamas visiškai priešingai.

Taigi, sezonas ir Lietuvos Klubinių Regatų Taurė - įvyko. Varžybose registravosi 13 laivų, rimčiau varžėsi 7 - 9.

I vieta baraka, Klaipėda 7 baudos taškai

II v Samsas, Klaipėda 16 t

III v Tojana, Vilnius 23 t

4 v Marius, Kaunas 29 t

5 v Lady L, Klaipėda 33t

6 v Piranija, Klaipėda 40 t

7 v Baltas, Klaipėda 45 t

8 v Dariukas, Vilnius 49 t

9 v Festina, Vilnius 59 t

10 v Relax, Nida 71 t

11 v Cape Horn, Vilnius 72 t

12 v Emma, Klaipėda 82 t

13 v Alter Ego, Klaipėda 84 t

Varžybų formatas pateisino save - Taurės ribose nebuvo nesusipratimų dėl matavimų (tik atskirose regatose, ir tie patys - minimalūs), vienas atmetimas leido pasirinkti liberalesnį grafiką, kur dalyvauti - tikri sportininkai galėjo praleisti vienas varžybas dėl kitų, vykstančių tuo pačiu metu, o buriuotojai, vertinantys savo laisvalaikį ir atsotogas - pasirinkti pastarąsias, visiškai neiškrentant iš varžybų konteksto.

Vertinant iš konkurencingumo pusės, LKRT dar nėra pajėgi mesti iššūkių pagrindinėms šalies regatoms, tačiau toks tikslas ir nebuvo keliamas - norėta tiesiog turėti sistemą, kuri leistų apibendrinti viso sezono rezultatus - buriuojat skirtingose akvatorijose, dieną - naktį, pavasarį, vasarą ir rudenį. Šis tikslas pasiektas visų atskirų regatų organizatorių dėka, už ką jiems nuoširdus ačiū. Belieka sutelkti jėgas ir mintis tam, kad už metų, pasibaigus 2010-ųjų buriavimo sezonui, būtų galima pasigirti dar geresniais rezultatais ir įspūdžiais.

Paršelis

Buriuoti šaltyje yra privalumas, jei lyginti su neburiavimu apskritai. Nes neburiuoti ateina sezonas, ir norisi išnaudoti visas paskutines progas, kad iki pavasario nespėtum visų manikiūrinių nagų nusigraužt.
Galima pasakyt, kad nėra jau toks baisus tas oras, ypač jei tenka padirbėt ant denio ar kokpite - daug niūriau ir, kas tikriausiai svarbiau, - žvarbiau yra sėdėti nejudant, net jei vėjas ir silpnas, nes tas judesys šildo. O geriausia - dalyvauti varžybose, nes azartas ir adrenalinas šildo dar labiau.
Kaip sakė vienas dėdė, ir tai buvo gana senai, po dalyvavimo vienose iš Kuršmarių - "ne carskoe eto delo". Matyt, jis buvo savotiškai teisus, bet kadangi mes "v cari ne zapisyvalis", praleisti paskutinės regatos neturėjome teisės.
Būtų nuodėmė nepaminėt besikeičiančių rudeniškų orų, nekaltinant prognozės, nes ji čia ne prie ko, bet pirminis planas neturėt vėjo, paskui - turėt jo į nugarą, nes šaltas, paskui - į nosį, bet vis dar šalto, baigėsi visokiu vėju daugmaž iš vienos pusės, bet gan ryškiai besisukinėjančiu. O dar - su lietum, blogu matomumu, didele, senai matyta tokia banga mariose.
Iš per didelio noro nešalt ir nesitaškyt mariose, nes matėsi, kad oras ten būtent taškymuisi, vos nepavėluota į startą - tiksliau, pavėluota, bet tai jau taktinė klaida, o ne strateginė; burzgėm su varikliuku per deltą su puse greičio, prisimenant praėjusių dienų patirtį, kad visada būdavo išplaukiama per anksti, o dar laiko pridėdavo nuolat nukeliamas dėl kitų vėluojančių startas. Šįkart taip nebuvo - išplaukiant matėsi, kad marios nejuokauja, taigi, neturėtume ir mes, plaukdami su trečdaliu apsukų, bandyti likimo ir žiūrėti, išmes mus iš siauro farvaterio, ar ne - duodam "anglių" (kas, beje, labai panašu į tiesą, nes kapitalinio besiprašantis variklis kartais meta solidų dūmą), ir per bangas lipam jau vos ne pilnu greičiu. Savo žodžio laikėsi pathfinderis, kuris ir turėjo duoti startą - viskas vyko bemaž sekundžių tikslumu, gaila, kad ne mums, o jiems - besisukinėdami nuo bangų ir mesdami atliekamą svorį iš organizmų, pavėlavom į startą. Tai dar ne tradicija, bet jau apmaudus dėsningumas - vėluot į vidutiniškai kas antrą startą. O ten, ant starto linijos dar įdomiau - ar tai bulgarų armija buriavo, ar žydų, bet kur kairė, o kur dešinė suprast buvo tikrai sudėtinga, o ir Afrikos kelių eismo taisyklės su moto "didesnis - teisus" mums negaliojo, todėl tiesiog stengėmės išnešti sveiką kailį, paliekant pasiaiškinimus krantui. Krantas juos priėmė.
Smagi pirma laviruotė pučiant iki 25 mazgų vėjui. Kas pralošta ant starto - pamažu atlošinėjama, tik kad laivo greitis didesnis nei to atlošinėjimo, į ženklą ateinam antri iš savo grupės, ir iš bendros krūvos irgi kažkur priekyje. Karštligiški pamąstymai tema "nachrena popu bajan" t.y. kelt ar nekelt spinakerį baigiasi sprendimu "nepanešim..." (nors, kaip paskui pergalvojom - būtumėm), ir gan smagiai važiuojam žemyn į Pilypą be jo. Didieji kiek pabėga, mažieji - atsilieka, Dariukas sudrasko skolintą (?) genakerį, paneša spinčių, meta... Ženklas, ir atgal į viršų. Pradėjus laviruoti, gan ženkliai sukasi vėjas, pamąstę, ar čia laikina, ar taip ir liks, priimam sprendimą plaukt tuo halsu, kuriuo mokė Elvstriomas, ir neapsirinkam - vėjas netrukus apsisuka, ir sukasi dar labiau nei buvo prieš tai. Bet tuo pačiu ir rimsta. Į ženklą atvažiuojam geresnėj pozicijoj nei buvom prie apatinio, bet su aiškia situacija to, kad prie 20 mazgų vėjo su spinakeriu pralėkt nepavyks. Keliam pastarąjį, ir kiek išeina, mėginam išnaudot ir silpno vėjo privalumus prieš didesnius laivus; nors latvių RS'as mus ir lenkia, bet daro tai kildamas ir vėliau jam tai atsirūgsta - kol grįžta iki generolo kitu halsu, mes vėl priekyje, o mes savo ruožtų PER APAČIĄ lenkiam Rondo (33 pėdos) ir Tojaną (35 pėdos). Visą laiką vyksta Kirkės medžioklė, kuri kažkokiais mums nematomais momentais pabėga, o paskui mes ją įtemptai bet užtikrintai vejamės. Pavijom ir šiuo kursu kažkiek.
Imam ženklą, ir iš didelio entuziazmo persitempiam bures taip, kad ir RA, ir Rondo eina pro mus iš visų pusių. Lengvą paniką apmalšinę atleistais šotais, įgaunam greitį, ir tuos pačius du laivus jau lenkiam mes. Tiesa, RA vėliau kiek atitrūko, bet ne tiek jau ir daug - vos sekunde ant finišo linijos. Pasirodo, gera savybė yra sugebėt mokytis - stiprėjant vėjui, iš laivo sugebam išspaust tai, kas anksčiau atrodė vos ne utopija, ir su RS'u lenktyniaujam kaip lygus su lygiu esant iki 17 mazgų vėjui (žinoma, tai ne lietuviškieji, nublizginti, nustyguoti, apnorsuoti..., bet iš esmės juk toks pat, už mus didesnis laivas). gal būt būtent šio mūsų verto konkurento buvimas šalia neleido atsipalaiduot, o suteikė tą greičio ir taktikos barjero aukštį, kurį reikėjo paimt, norint iki rezultatų paskelbimo išsaugot viltį kovot dėl pirmos vietos. Kova baigės su teisėjų švilpuku, kaip jau minėta, pralošus RA dėl pora sekundžių per anksti padaryto vendo. Gerai, kad ne monotipai...
Perskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad pergalę lėmė sėkmė - kitaip pavadinti 9 sekundžių persvaros liežuvis nesiverčia ir pirštai per klavišus nesusibarbena. Bet, kaip sakė Žeglovas...
Pasisekė.

Ir dar - filmukas

Rudeninė Baltija tada ir dabar

Kaip ir praėjusiais metais, regata "Rudeninė Baltija" numatytu metu neįvyko. Tada ji atrodė taip, o štai kaip ji atrodė šiais metais. Nuotrauka, kurioje matosi jachta, tik tam, kad būtų galima bent simboliškai įvertint bangų aukštį. Groto priekinė škatorina, prie stiebo - 10,20 m.

Vieni laivai plaukioja, kiti - skraido, arba - vaikšto

Šniūras tam akmeniui, aprašytam žemesniam straipsnely, pasirišti ant kaklo tiems, kas tingi pirštą į pirštą sumušti

Gal buvo apsirikta praėjųsi kartą - akmuo ne matuotojams, o skaičiuotojams. Kas tai tokie, tegu publika nusprendžia.

Pagal skaitytojų pageidavimą atlikti paprasti skaičiavimai pagal NEoficialius balus DH2009. Štai:

EILINIS akmuo į matuotojų daržą, kuris norėjo, bet nesugebėjo sugadint III NDBL regatos įspūdžių

Labai keista, tiksliau - apgailėtina žiūrėt, kaip yra žeminamas ir prastinamas Lietuvos sportinio buriavimo kreiserinėmis jachtomis lygis, ir dar tų, kurie, rodos, turėtų rūpintis jo pakėlimu.
Pagal NDBL regatos nuostatus buvo galima manyti, kad sportinė grupė varžysis pagal DH 2009, kuris ženkliai skiriasi nuo prieš tai buvusiųjų 2004 ir 2007. Logiškas žingsnis iš organizatorių pusės, nes ant kalendoriaus atsispindi būtent tokie pats skaičiai (2,9 ir du nuliukai), o ir žinant, kad regata nėra visiškai sportinė (ta prasme, kad daug jachtų nėra lenktyninės), buvo logiška sudaryt sąlygas daug maž pilanavertiškai dalyvauti tiek sportininkams, tiek ir klubiečiams. Tik išėjo, kaip dažnai gaunasi - kažkas nori būt reikšmingas, o lieka "tuščias". Buvo pranešta, kad dėl vienokių ar kitokių "gedimų" nėra galimybių suskaičiuot 2009 metų DH balų. Skamba gana rimtai, tai yra - gal net įtikinamai. Tačiau tik tiems, kas klauso, t.y. tik klauso, bet nesidomi, neieško, neskaito.
Sportinėj grupėj dalyvavo 10 laivų, vadinasi, reikėjo žinot 10 skaičių. Tegu triženklių, tegu - gana tikslių. Bandykim ieškot. Kaip sako protingi žmonės - daugelis dalykų yra išrasta iki tavęs, tik arba užmiršta, arba ignoruojama. Lengvai (iki 1 minutės laiko) pasiknisus po rezultatus, randame 5 laivų balus - Baraka, Samsas, Jūgnė, Baltas, Marius BMW, nes šie laivai dalyvavo šių metų Žalčiuose, o ten, kaip žinia, būtent 2009 DH ir buvo naudojamas. Be to, ten dar dalyvavo Banga, todėl Ultros balas taip pat gali būt žinomas (gal su minimalia paklaida, bet visgi). taigi, lieka vos 4 laivai. Pasinaudoję vienintele nuoroda (ne todėl, kad daugiau nėra - todėl, kad daugaiu tiesiog nereikia) iš čia į čia, labai nesunkiai, parūkydami, suskaičiuojam dar 4 likusių laivų balus. Tegu ši skaičiuoklė neoficiali. Tačiau siūlyčiau patikėt tais, kas ją benarstydamas, kaip rusai sako, šunį suėdė - paklaida ten minimali, ir tai dažniausiai tik dėl paties įveltų klaidų. Gaunasi, kad minučių 15 - ir regata būtų vykusi pagal nuostatus.
Todėl lieka visiškai, absoliučiai ir globaliai nesuprantama, kodėl, šį pavasarį taip išdidžiai pareiškus, kad laikas jau pereiti prie naujų sistemų, matavimų ir skaičiavimų (kažkodėl neša į komunizmo laikus - gal lozungų stilius panašus?), vėl taip pat sėkmingai grįžtam į 2004 metus. Kurių galų? Kam reikia pakišinėti po tanku Vitalį ir Arūną, kurie tikrai nusipelnė daug didesnės pagarbos nei per pastarąsias kelias dienas jiems yra adresuota kritikos (kuri, beje, ne visada yra teisinga ir pagrįsta)? Todėl šis straipsnelis ir vadinasi - kažkas galėjo sugadint, bet nesugadino. Nes įspūdis liko kuo puikiausias. Todėl ir norėtųsi palinkėt organizatoriams rasti daugiau sau pritariančių nei prieštaraujančių, nenuleisti rankų, priimti pagalbą ir nusispjaut į aklai burbančius.
Gaila, kad nebuvome pirmi, gerai, kad likome antri - tai irgi prizinė, ir gana aukšta vieta. Lenktynės, kak takovyje, buvo puikios. Lauskim ateinančių metų.

Išvados po Marcinkevičiaus taurės regatos

Pardon, kad angliškai, bet visgi - "to finish first, first you have to finish". Kitas laivas, kada jis beatsirastų, turės būt greitas - kad netektų kiurksot bevėjėse mariose žinant, kaip kažkas trina rankas krante, žinodamas, kad tu jam jau "nebeatveši". Nes 5 mylios per ~90 minučių yra gana apgailėtinas rezultatas, jei yra nors kiek vėjo - tai yra, tiek nuplaukt būtų "veini jouką". Jei jo nėra - tai išsitempia ir iki 150 minučių, ir iki 5 vietos bendroj įskaitoj. Nors šiaip plaukimas buvo smagus, galima sakyt - kokybiškas, ir tikrai vertas ten būti.

Trečioji Nemuno deltos burinių laivų regata

Prabėgančios vasaros purslai

Kol turi laiko -

T, ar ne T?

Pasirodo, kad T. Ir ne tik du T, bet ir du N. Tiesa, G pas juos kažkodėl buvo pakabinti neteisingai, bet greit suprato, ir pasitaisė. Tik kad tie G naudos nedavė, nes N taip nė vieno plaukimo prieš T be G laimėt nesugebėjo.

Vėjo buvo nedaug, bet ant D išlipt bent vienam iš dviejų žmonių gavosi. Įvyko penki P, iš kurių sėkmingai visi ir buvo laimėti. Trūko vienas V, kuris greit buvo pakeistas virve, ir kokybė nuo to nenukentėjo. Sportininkams galima pasakyt, kad dabar yra žmonių, esančių dukart Lietuvos Č 2009. Džiugu, kad T šiais metais dar gyvuoja, kad ir labai kukliai. Jei pasiseks, gyvuos gal ir kitais.

trumpas žodynas:

T - Tornado

N - Nacra 18

G - genakeris

D - dratas (trapecija)

P - plaukimas

Č - čempionas

V - varžtas

Perfrazuojant - А вода... Она ни в чём не виновата.

Geriausi KMR '09 kadrai - 2

Geriausi KMR '09 kadrai - kai grįžta vaikystė

Geriausi KMR '09 kadrai - 1

KMR 2009

Taigi, Kuršių Marių regata '09. Pirmiausia galima visus nudžiuginti - sveikinimai pagaliau nugalėjus šioje regatoje priimami, tiek raštu, tiek žodžiu, pašto perlaidas ir siuntinius siųsti pagal atskirą susitarimą. Taip pat galiu visus piktdžiugiškai nuliūdinti - net ir po šios pergalės nesiruošiame sudėti ginklų (šakių?), o tik dar labiau sieksime įsitvirtinti viršūnėje. Dar labai norėtųsi sužioti, kam ir kokia valiuta reikia sumokėti, kad atsirastų nors viena mūsų nuotrauka oficialioj internetinėj erdvėj (ne asmeninėse svetainėse - už tai atskiras ačiū; kam adresuota - manau, patys žinot): negi II antros grupės nugalėtojai, nepralošę nė vienintelaičio etapo, nėra verti nors menkos pagarbos ir reklamos? Nors, beje, apie pačią II grupę visos regatos metu taip pat sėkmingai buvo užmiršta - tik paskutinę dieną ji staiga atsirado. Kaip, beje, ir apie Optimistų regatą. Bet mes - ne tokie išdidūs paukščiai kaip ežiukai, išgyvensim. Taigi, Kuršių Marių regata '09. Iš anksto, tiksliau, jau jai pasibaigus, galima konstatuoti, kad vėjo nebuvo per daug. Veik kiekviename plaukime vis papūsdavo stipriau, tik kad ne per ilgiausiai tai trukdavo, kelias valandas - ir viskas, vėl stodavo štilinis status quo. Todėl kartais planuoti sąlyginai trumpi plaukimai virsdavo naktiniais etapais, bet dėl to nukentėdavo nebent tik poilsis krante. Jau po varžybų pasigirdo nuomonių, kad finišas Klaipėdos uoste tarsi nesąžiningas, ar ne visai sportinis, jei įvertinti laivus, srovę ir kitus ypatumus. Tačiau juk jie vienodi visiems, tie ypatumai, ir jei kažkas tikisi gauti pranašumo gerai pažinodamas savo "namų" vandenis, tai leiskime tai padaryti ir kitiems. beje, šioje vietoje labai aktualiai atminty išplaukia kitas niuansas, tikriausiai daug aktualesnis - kai etapas tampa naktiniu, ar bent jau "vėlai-vakariniu", visoms objektyviai lėtesnėms jachtoms pradeda trūti vėjo, kuris su saulės laida rimsta beveik nekintamu tikslumu. Ką tada sakyt tokioms jachtoms, kai matai, kad tavo konkurentas finišuoja, o tu stovi už 10 jūrmylių nuo finišo, bet nematai jokių šansų jo pasiekt, kol nepasikeis oro sąlygos?.. Panašiai nutiko ir pirmajame etape - gana gerai suplaukta pavėjinė atkarpa iki Palangos leido išsiveržti į grupės lyderius; nebijant avantiūros, vėl pasisukom jūros link, kur, nurimus vėjui, sėkmingai praleidom 3 val 40 minučių, spėję išsimaudyt, pamiegot, pavalgyt, ir nutolt nuo ženklo per 5 kabeltovus atgal link Palangos. Bet tada ir prasidėjo tai, ko toj jūroj ir ieškojom - papūtė šiaurės rytys, mums pirmiems, ir mums - stipriausiai. Ir nors jau buvom faktiškai paskutiniai iš visų laivų (nes visi kiti praplaukė pakrante), grįžom į kovą, ir iki priimamosios bojos spėję aplenkt gana daug laivų, artėjom link uosto, kur vėjas vėl silpo, ir tykojo jau minėta srovė. Šioje vietoje padėjo nuovargis, ir patirtis - nusprendę nesiblaškyt, vienu halsu sėkmingai nuplaukėm Smiltynės link, taip išvengdami srovės nors ten, kur tai buvo įmanoma, ir nėrėm į kanalą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiemet neteisūs buvo sakydami, kad tokio finišo dar nėra buvę - prieš kokius 7 metus teko į Palangą ir atgal plaukt 20,5 valandos, o uosto kanalą nuo vartų iki jachtklubo įveikt per 6 valandas, tokia tai buvo srovė. Finišavę sužinom, kad tuos, ką reikėjo, aplenkėm, tai yra buvom pirmi, nors ir šįkart sau įprastą ~5-6 valandų distanciją įveikėm tik per 13. Laukė kitas etapas. Vėlgi, jei kalbėt apie prietarus ir tradicijas, buvo prisiminta, kad 'baraka' nėra įveikus tikrojo, ilgojo II KMR etapo. Tik nusipirkus laivą organizatoriai nespėjo suderint sienos kirtimo dalykų, ir sukom ratus ties Nida. Pernai užkariavom Bulvikį... Ir pagaliau - gal šiemet pavyks? Kur gi. Startas, kaip ir prieš tai buvęs, beje, buvo vykęs, galima netgi sakyti geras, jei ne kvailos Ultros ambicijos patriukšmaut - gavom teisintis ir užsitikrint savo ramią ateitį apsisukimais. Bet vėliau įsibėgėjam, kiek pastiprėjęs vėjas leidžia tai padaryti, vėl lenkiam kiek didesnius už save laivus. Nuotaiką kiek pagadina seklumos netoli Mirusių kopų, bet ne per daug. Kur kas rimtesnis nusivylimas ir nuogąstavimas buvo nevykusi laviruotė iki Pilypo, rodės, viskas daroma teisingai, o laivas kažko neplaukia. Tikėtina, tai buvo blogo burių reguliavimo pavyzdys, nes kituose etapuose toks sulėtėjimas nebepasikartojo. Taigi, apsukus Pilypą vėl gulam į pavėjinį kursą. Saulei nusileidus, pradėjo pūsti vis stiprėjantis šiaurys, kuris spėjo įsismarkuoti iki maksimalios 11,9 m/s ribos, nors šiaip stabiliai pūtė ~9 m/s. Tuo pačiu mūsų laivas spėjo pasiekt 9,83 kts pagal lagą greitį, plaukiant su prie vantų pririštu giku, ir užklampuotais ir nereguliuojamais brasais - pilnu fordevindu, taip sakant, dead run. Iš tiesų smagiai įsibėgėjom, ir net pasisukę į pilną beidevindą link kito ženklo, greitai suvalgėm Ultrą, pamažu ir kitus kelis laivus, nulėkėm link ženklo - o ženklo tai nėr. Sugalvok tu man taip, pakeist koordinates, nors n metų tas ženklas būdavo kitoj vietoj. Paskelbę paiešką per raciją, susižinom, kad kažkas suklydo, ir ženklas stovi kaip po senovei, už gerų 5 mylių nuo čia. Ką gi, dar valanda plaukimo, beveik halfindas kitu halsu, ir gana greitas finišas Nidoje, tik spėjus pajaust bemirštančio vėjo požymius, kurie kuo toliau, tuo labiau aiškėjo. Krante išsiaiškinom, kad Kirkė lyg ir bus mus aplenkus, tačiau padariusi tai ne visai leistinais būdais (švelniai tariant), už ką ir buvo nubausta - švelniai. Teisybės dėlei reikia pasakyt, kad ta pati Kirkė paskui sugebėjo ir mus pamokyt - už ką jai ir garbė, Vesiolas žino. Tačiau visišku etapo apvainikavimu tapo jo anuliavimas - teisėjai pripažino savo klaidą Bitlui, ir išėjo, kad 'baraka' ir šiais metais II etapo nesuplaukė... Ką gi, nors prizų organizatoriai ir rėmėjai sutaupė.
III etapo startas vėl tapo pavyzdiniu, nors tolimesnis plaukimas ir buvo savotišku nesusipratimu, nes aprimęs vėjas pradėjo rastis tai ten, tai ten, ir kartą atspėję, kur jo gaut, vėliau nebepataikėm, nors nieko daug ir nepralošėm - gražiai suplaukėm laviruotę pavėjui, ir tikrai neatsiradom toliau, nei būtume kovoje artimoj kovoj tiek su savo konkurentais, tiek su šiaip aršiai nusiteikusiais priešininkais iš kitų grupių. Apėmus ženklą, gan smagiai laviravom jau prieš vėją, kol ir šis nusibaigė. Iš esmės šis momentas nulėmė KMR absoliučius nugalėtojus (turint omeny, kad II etapas neįvyko) - pasibaigus vėjui, buvo spėję finišuot tik 0 ir I grupės laivai, tuo pačiu susikraudami labai solidų pranašumą prieš likusius, nes užklupęs štilis atėmė nemažai kantrybės ir laiko, kol prisileido mus iki Nidos - tai buvo jau trečiasis naktinis etapas, nes finišavom jau po vidurnakčio, pilnoj tamsoj. Tačiau ir vėl pirmieji savo grupėj, aplenkę net kelis virš 35 pėdų laivus. Vėl naujas plaukimas, ir vėl tikrai geras startas. Bendrai paėmus, visos regatos startai buvo beveik idealūs, neskaitant paskutinio, kurį, pažeidžiant taisykles, sugadino du vilniečių laivai - vienas vėliau savo kaltę išpirko, už ką jam pagarba, o kitas taip ir liko - pats žino su kuo. Nors netgi ir tas buvo neprastas. O ketvirto etapo startas pavyko puikiai, po kelių vendų gražiai atsiplėšėm, ir antrą ženklą jau imam pirmi iš grupės, vėlgi lenkdami porą laivų, kurie startavo 5 minutėm anksčiau -kaip sako gyvasis klasikas, lekiam nesvietišku greičiu. Ir pirmyn - nesvietišku, ir atgal - nesvietišku, ir visur nesvietišku, tik kad didesni laivai, matyt, iš kito svieto, taigi, ir jų greitis dar nesvietiškesnis - nuotraukos rodo, kad pvz Jigy Jigy su mumis prasilenkė ~7,6 kt greičiu, kai mes toj pačioj vietoj džiaugėmės ir 6,3 kts pasiekę. Tokie skirtumai prie 9 pėdų laivo dydžio skirtumo. Nors perskaičiavus jam ir to nepakako.
Bet dar pikčiau matyt Šarui buvo, kad nepakako ir prieš kitus, savo grupės laivus, ypač, kai jie lenkė konkurentus apgaudinėdami tiek pastaruosius, tiek teisėjus. Ir tas pyktis suprantamas. O dar aktualesnis ir didesnis jis, bent jau mums, dėl štai kokių faktų - šiemet Gotlande, po to, kai į Visbį buvo plaukta gana palankiais kursais, regatos lyderiai gyrėsi, kad jais tapo plaukdami autopilotu, atseit, jei dar ir patys vairavę būtume, tada jau matyt visai... Bet ką gi sako LKBJVT 2oo6 metų 10.7 punktas: "10.1. Varžybų metu draudžiama naudotis automatine, mechanine ar vėjine jachtos valdymo įranga, išskyrus vieno žmogaus valdomų jachtų varžybas." Kaip gi čia tada išeina? Kuom giriamasi - neleistinais būdais? 'baraka' pakentės... Toliau - citata maždaug tokio pobūdžio "varžybose, kuriose jūs mus aplenkėt, mes bures taupėm, North'ų nekėlėm. Per KMR pasikelsim, tada ir jūs malkų gausit". Aha, pasikėlėt, tik matyt apsimatuot kažką pamiršot, jei taip skaudžiai Temidė protestų komiteto veide taip kirto. Tiek to, kaip parašyta ant Osvencimo vartų - nebecituosiu, turėtumėt žinoti iš ankstesnių publikacijų.
Žodžiu, kaip ir pernai, III ir IV etapai mums buvo patys sėkmingiausi, gaila tik, kad pakeitus balą į ORC, karteriai ir petersonai palėtėjo tik ant popieriaus. Apskritai kyla toks įtarimas, kad ORC Club formulė geriausiai veikia tada, kai lenktyniauja modernesni laivai. Tai patvirtina ir "age allowance" dydis, kuris didėja tik laivo amžiui siekiant 20 metų; taigi, galime daryt prielaidą, kad senesniems modeliams formulė nebėra tokia tiksli.
Varžybų finalas - olimpinė distancija, dėl kurios gana nedidelio ilgio beveik viską lemia faktiškai atplaukta vieta, nes sekundžių atvežt reikia tikrai nedaug. Trynėm rankas, tikėdamiesi gero plaukimo. Tikėjomės viso, gavosi tik pusė, nes vėjas ir tądien baigėsi. Paskui, tiesa, užpūtė, todėl bent jau Match-race gavosi geras.
Kaip jau minėta, startas gavosi sugadintas, tačiau ta minties laisvė, kurią davė praktiškai jau laimėtos varžybos, leido pasirinkti - švariu vėju išsikapanojam iš krūvos, įgaunam greitį, ir į ženklą ateinam ne tiek daug ir pralošdami. Pavėjinio kurso metu vėlgi naudojamės savo pačių įgyta patirtim ieškoti greičio, o ne taupyti distanciją, ir sėkmingai aplenkiam du konkurentus, priekyje lieka dar du. Laviruotė, o vėjas jau sėda, ir teisėjų Aramis jau plaukia priiminėt finišo, tik mes to nematom. Per laviruotę aplenkiamas dar vienas "priešas", kitą pasiseka tik pavyti, bet pasirodo, kad perskaičiavus aplenkiam jį niekingomis 14 sekundžių... Besivejant jį, nepastebim, kaip mums šios KMR varžybos baigiasi.
Išvados? Turėjom gerą savaitę. Su nuotykiais, geru vėju, prastu vėju, beveik be tinklų, beveik be seklumų. Su begale protestų, iš kurių nemaža dalis pagrįstu, kita - kvaili, su naujais ir daug kam nesuprantamais matavimais, kurie turi pagrindo ir tikimybės įsibėgėt mūsuose.
Galiausiai - tai pirmoji regata, kurią 'baraka' laimėjo savo grupėje, ir tas džiugina labiausiai. Norisi pagerbt priešininkus, be kurių mes būtume paskutiniai, tačiau tuo pačiu ir primint, kad maloni tik sąžininga kova. Taip pat - kad visi turim savo tiesą, kuri gal ne visada priimtina kitiems, tačiau ji - tiesa, ir su ja bent jau reikia skaitytis.
Jei būtų galimybė pasirinkt, ar kartoti tą kelią, ji būtų išnaudota.
Žinoma, yra dalykų, kuriuos norėtųs pakeisti, kalbant apie pačią regatą, jos organizavimą, požiūrį į kai kuriuos dalykus. Bet apie tai gal - kitą kartą.

Taip nebus visada

Pavargo kartą žydelis nuo sunkaus gyvenimo, susiruošė kažkaip jį pakeist, pagerint, arba bent jau sau galvos nesukt, ir nusprendė eit pas rabiną patarimo. Atėjęs papasakojo jam visą savo istoriją, visus vargus, rūpesčius, nuklydimus, ir laukia, ką naujo ir pamokančio šis jam pasakys. Rabinas ištaria vienintelį sakinį, tačiau ištaria lėtai, raiškiai, žiūrėdamas savo pasiklydusiai avelei į akis, todėl pastarajam nelieka nieko kito, kaip tik patikėti:
- Pareik namo, ir vienam kambario kampe, kur yra vietos, pakanka šviesos ir retai skraido musės, ant sienos parašyk: "Taip nebus amžinai"; skaityk šį užrašą ryte ir vakare, ir tavo gyvenimas pasikeis.
Būdamas visiškai nusivylęs gyvenimu, žydelis grįžta namo, ir daro kaip lieptas. Bėga metai, žydelis kasryt ir kas vakarą nuoširdžiai skaito užrašą, ir nė nepastebi, kad visi jo reikalai pradeda gerėti, bėdos traukiasi, sveikata puiki. Vieną ilgą rudens vakarą, negalėdamas atsidžiaugti savo paties gerove ir besimėgaudamas saulėlydžiu, jis prisiminė, kas buvo prieš kažkiek laiko, kai ėjo patarimo pas rabiną, ir nusprendžia grįžti pas jį ir padėkot už tokį vertingą pasiūlymą.
Išsiruošęs kitą dieną kelionėn ir sulaukęs akimirkos, kreipiasi į rabiną, pasakodamas visus savo pokyčius per pastarąjį laikotarpį, didžiuodamasis ir džiaugdamasis dabartiniu savo gyvenimu jis dėkoja rabinui. Į tai rabinas jam atsako:
- Grįžk namo, ir paskaityk, kas parašyta ant sienos.

Išmoktos taisyklės (in order of appearance)

- kiekvienas momentas lentynėse svarbus.
- laikas žemėje ir danguj eina ne vienodai: ten - akimirka, čia - amžiai. kaip ir vėjas jūroje ir ant kranto.
- saulė ir vėjas yra maloniau nei vėjas ir lietus.
- lenktynės baigiasi tik nuskambėjus finišo signalui.
- net ir nematant priešininkų - jie yra.
- ilga kelionė per bangas kartais prailgsta dar 12 minučių.
- šaltas vėjas pučia į nugarą, šiltas - iš ... .
- alus skaniausias krante, bet tik po varginančios ir ilgos karštos dienos jūroje.
- smagu žinoti, kad mažiausias laivyno laivas atplaukia į uostą trečias. dar smagiau - pačiam juo atplaukti.
- kad ir koks niūrus ir ilgas buriavimas štiliuje, tai vis vien geriau nei darbas, ypač - per atostogas.
- neįmanoma (ar negalima? o gal - nekultūringa?) fiziškai aplenkti didesnio laivo.
- tiesiai - arčiau, aplink - greičiau.
- kantrybė yra vienas svarbesnių faktorių ilgose lenktynėse. gera kompanija - dar svarbesnis.
- kad ir koks geras oras Visbyje liepos mėnesį, jis kažkada vis vien pabosta.
- lenktyniauti nematant priešininkų kartais darosi panašu į juodos katės paieškas tamsiame kambaryje. jei nežinomas kambario plotas ir katės dydis - lenktynės (paieškos) dar įdomesnės (???).
- Makarevičius buvo teisus.
- Gotlandas, aišku, ne Hornas, bet gali būti, kad savąjį jau apiplaukėme.
- pamokų gal ir ne per daug, bet vaisiai saldūs.

Ir galiausiai - taip.

Ir šitaip.